Jau greitai baigsi bakalauro studijas VU TSPMI, kaip vertini šiuos ketverius metus? Kas buvo įsimintiniausia?

Man studijų metai didžiąja dalimi buvo apie galimybę ieškoti, išbandyti ir atrasti savus dalykus. Studijos tam buvo geras pamatas. Pirmame kurse stipriai įtraukė filosofijos paskaitos ir už tai ačiū turiu pasakyti dėstytojams. Vėliau daugiau koncentruotis pradėjau į žmogaus teisių temas. Kartu didžiulę įtaką asmenybės formavimuisi turėjo studijų metu atsiradusios galimybės – dveji studijų mainai, galimybė mokytis kursą pagal susidarytą individualų planą, kelios atliktos praktikos skirtingose srityse ar naujos kalbos mokymasis. Man TSPMI privalumas – pakankamai daug laisvės atrasti pačiai svarbias sritis ir galimybė į jas koncentruotis. 

Kadangi visai neseniai parašei savo bakalauro darbą, ar gali papasakoti kokia buvo tavo tema ir kaip sekėsi rašymo procesas?

Mano bakalauro darbo tema – „Kasdienės taikos kūrimas įšaldytame konflikte. Sakartvelo ir Abchazijos konflikto atvejis“. Trečio kurso pabaigoje jau žinojau, kad išvyksiu į mainus Sakartvele. Be to, tuo metu kaip tik stipriai sudomino pereinamojo laikotarpio teisingumo paskaitos, tad atrodė lyg ir savaime suprantama, kad rašysiu apie Sakartvelą. Tiksli tema susiformavo jau gyvenant Tbilisyje, nors, tiesą sakant, man buvo sudėtinga susikonkretinti temą – domino keli kiek skirtingi su Abchazijos ir Sakartvelo konfliktu susiję aspektai. Tą pusmetį pats informacijos rinkimo procesas buvo gyvas – dalyvavau keliose diskusijose, ėmiau interviu ir kylančiais klausimais diskutuodavau su sutiktais žmonėmis. Iš pradžių, žinoma, daug dalykų atrodė neaiškūs, bet realiai, kai tik pradėjau aktyviai ieškoti

informacijos, susisiekti su žmonėmis, užsisuko įdomus ratas. Aplinka, kurioje buvau, kai kurie sutikti draugai irgi domėjosi panašiais klausimais, tad kilusios diskusijos, sakyčiau, irgi buvo rašymo dalis. Norėjau, kad bakalauro darbą rašyti būtų įdomu. Taip ir buvo.  

Pusę metų praleidai studijų mainuose Sakartvele, kodėl pasirinkai šią šalį, kokie tavo įspūdžiai apie gyvenimą šioje šalyje?

Į Sakartvelą nuvykti norėjau jau labai seniai, didžiąja dalimi dėl susidaryto ganėtinai romantizuoto šalies matymo. Jau maždaug nuo antro kurso buvau nusprendusi, kad ketvirtame kurse išvyksiu. Gyvenimas Sakartvele buvo labai įvairus – apie žmonių svetingumą sklandantys pasakojimai, įsitikinau, yra tiesa, o gamta išties įspūdinga. Bet taip pat gyvenimas ten buvo stipriai įkrautas politiniu turiniu. Aiškiai matėsi Rusijos karo Ukrainoje padariniai Sakartvelui, pokalbių metu jauni žmonės dalindavosi ne tik egzistuojančiomis karo baimėmis, bet ir jų pačių prisiminimais. Kalbantis su vyresniais žmonėmis dažnai išgirsdavau klausimą: „kaip ten Lietuvoj, ar gerai?“ Po šio klausimo sekdavo mintis, kad mums pasisekė. Vis pasakoju draugams, kad niekur kitur nesu mačius tiek daug grafiti forma išreikštų politinių pareiškimų – pagrindinėse Tbilisio gatvėse daugybė ES bei NATO vėliavų, Ukrainai paramą rodančių simbolių. Tą patį galima pastebėti ir didžiojoje dalyje kavinių ar kitų įstaigų ir ne tik Tbilisyje, bet ir visoje šalyje. 

Tad įspūdžiai įvairūs. Žvelgiant iš asmeninės perspektyvos, gyvenimas didžia dalimi buvo gerokai chaotiškesnis, mažiau nuspėjamas, tačiau kartu ir laisvesnis. Su draugais juokaudavom, kad Sakartvele niekas nevyksta taip, kaip planuodavom. Žvelgiant bendriau, iš politinės perspektyvos, gyvenimas Tbilisyje labai stipriai prisidėjo prie ne tik Sakartvelo, bet ir kiek gilesnio paties Pietų Kaukazo supratimo.  

Dar studijuodama dirbai LR Užsienio reikalų ministerijoje, kaip tau sekėsi? Kaip studijos VU TSPMI prisidėjo prie tavo karjeros kelio formavimo?

Studijų metais vis pasvarstydavau apie darbą diplomatinėje tarnyboje. Visgi iš šono ganėtinai sudėtinga suprasti, kaip iš tiesų atrodo tas kasdienis darbas. Tad darbas URM ir galimybė iš šiek tiek arčiau pamatyti, kaip atrodo diplomatės ar diplomato darbas buvo naudingas ir, sakyčiau, stipriai iš praktinės pusės papildantis studijas. Man patiko darbo dinamiškumas ir tai, kad teko prisidėti prie įvairių užduočių tiek dirbant konkrečiai su viceministru, tiek plačiau prisidedant prie kabineto organizuojamo renginio. Be to, kaip tik tuo metu vyko ir NATO viršūnių susitikimas, tad įspūdžių netrūko. Ar norėčiau tapti diplomate? Nesu tikra, dar pamatysim. Bet ši darbo patirtis daug išmokė. 

Ko norėtum palinkėti VU TSPMI bendruomenei?

Bendruomenės nariams, kaip ir kiekvienam žmogui, linkiu svajoti ir tas svajones pildyti. Dar palinkėčiau smalsumo.