Kaip sužinojai apie VU TSPMI? Ir kodėl pasirinkai studijuoti Globalių iššūkių politiką?

Kai baigdama Lietuvos gimnaziją turėjau priimti sprendimą, kuris bus labai svarbus mano ateičiai, pradėjau daug galvoti ir ieškoti galimybių. Visą gyvenimą svajojau tapti mokytoja, tačiau per pastaruosius metus mano vizija kardinaliai pasikeitė, supratau, kad noriu kažko daugiau, kad galiu nuveikti kažką daugiau, kad turiu potencialo, todėl nusprendžiau save sieti su kažkuo, kas susiję su politika, tarptautiniais santykiais ar vadyba. Perskaičiau apie daugybę Lietuvos universitetų, daug kur teikiau paraiškas, bet viskas buvo susiję su politika, viešąja politika, diplomatija ir pan. Tačiau TSPMI buvo pirmoje vietoje, nes pamačiau naują programą, kuri mane labai sudomino, nes niekur kitur nebuvau mačiusi nieko panašaus.

Kokie buvo didžiausi iššūkiai pradedant studijas čia, Lietuvoje? Tuo pačiu, kas tau labiausiai padėjo Lietuvoje?

Didžiausias iššūkis buvo nepasiklysti, nes atvykus į naują šalį, kur jaučiausi kaip svetimas žmogus, man buvo labai sunku nuspręsti, ką daryti toliau. Kas vyks toliau? Bet po truputį pradėjau priprasti ir man atsivėrė naujos galimybės. Tačiau kas man iš tiesų padėjo jaustis itin patogiai ir mėgautis viešnage Lietuvoje, buvo žmonės. Geri žmonės priėmė mano šeimą pačioje pradžioje, padėjo mokytis lietuviškoje gimnazijoje, mokytojai padėjo išlaikyti lietuvių kalbos egzaminus, universitete praėjusių metų VU SA komanda padėjo atskleisti savo potencialą, dėstytojai padėjo suprasti, kad mano mintys yra vertingos, kurso draugai ir draugai padėjo kasdien su džiaugsmu eiti į universitetą, aktyvus gyvenimas, projektai, renginiai padėjo jaustis reikalingai ir vertingai.

Tuo pačiu metu studijuoji VU TSPMI ir nuotoliniu būdu Mariupolio universitete, kaip pavyksta suderinti šias studijas?

Man tiesiog pasisekė du dalykai: 1) kad studijuoju labai panašiose programose abiejuose universitetuose ir 2) kad darbo krūvis nėra toks didelis. Žinoma, pati pasirinkau, kad pagrindinis dėmesys mano studijose būtų skiriamas TSPMI, į kurį investuoju visą save. Tai, kad MSU turi nuotolinį mokymąsi, leidžia man susitelkti tik į egzaminų sesijas ir būtiniausius dalykus atlikti tik semestro pabaigoje, todėl tai man ir pavyksta.

Dalyvauji VU SA TSPMI veikloje ir esi Socialinio proceso koordinatorė, kokios yra tavo pareigos? Kokie artimiausi tikslai šioje srityje?

Kaip Socialinio proceso koordinatorė neturiu daug įsipareigojimų, tačiau turiu daug laisvės vykdyti projektus, skirtus pagerinti studentų gyvenimą mūsų institute. Šiais metais nusprendėme, kad daugiausia dėmesio skirsiu psichikos sveikatai ir psichologinei savipagalbai. Kartu su nauja komanda jau turime idėją socialinei kampanijai, kurią bandysime įgyvendinti. Taip pat esame numatę projektą, kaip atkurti mūsų rūsį ir sukurti studentams skirtą chill zoną. Kad studentai galėtų ten leisti laisvalaikį, šildytis maistą ir pan. Taigi mano pagrindinis asmeninis tikslas – prisidėti prie instituto bendruomenės, kuri mane taip šiltai priėmė.

Aktyviai dalyvauji veikloje ir diskusijose, kurių tikslas – padėti ukrainiečiams, kokią veiklą laikytum įsimintiniausia? Kaip šiandien galėtų padėti kiti?

Taip, aktyviai dalyvauju įvairiuose bendruomenės renginiuose, diskusijose, o kai turėjau laiko, savanoriavau ukrainiečių centre. Įsimintiniausi renginiai, kuriuose dalyvavau, buvo diskusija apie diasporos svarbą, kurioje dalyvavo Ukrainos atstovai – ambasadorius, vėliau Lietuvos pirmoji ponia, Lietuvos universitetų dėstytojai, jaunimas. Taip pat prisimenu VU surengtą Lenkijos, Lietuvos ir Ukrainos istorikų suvažiavimą, kuriame sužinojau daug bendrų istorinių momentų. Prisimenu ir lietuvių režisieriaus spektaklį senajame teatre apie Mariupolio dramos teatro tragediją. Tiesą sakant, bendraudama su draugais iš kitų šalių suprantu, kad Lietuva daro daugiausiai, Lietuvos parama, ypač moralinė, yra nepaprasta. Aš net giriuosi savo draugams, ką daro Lietuva)))) Ką turėtų daryti kiti, kad padėtų? Nepamiršti karo, išlikti informacinėje erdvėje, nors ir sunku, kritiškai analizuoti įvykius ir skleisti informaciją apie juos. Taip pat aukoti. Mes kovojame už savo ir jūsų laisvę ir kartu laimėsime.

Kaip atrodo tavo laisvalaikis?

Labai myliu Vilnių, mėgstu vaikščioti po Vilnių ir fotografuoti gatves ar gražius kraštovaizdžius. Nežinau, įsimylėjau šį miestą. Taip pat kartais galiu aplankyti mamą Kaune arba praleisti vakarą su draugais. Žinoma, šį laiką galiu praleisti labai tingiai, tiesiog sėdėdama prie telefono, arba atvirkščiai, labai aktyviai – leisdamasi į kelionę. Svarbiausia – pusiausvyra))))

Ko norėtum palinkėti VU TSPMI bendruomenei?

Norėčiau palinkėti dar labiau tobulėti, nebijoti pokyčių, būti atviriems naujoms galimybėms, kuo daugiau laiko praleisti vieniems su kitais, dalytis patirtimi, jausti tarpusavio ryšį, jausti pagarbą ir suprasti, kad būti tokios bendruomenės dalimi yra garbė ir neįtikėtina laimė, todėl vertinkite tai ir patys prisidėkite prie tobulėjimo. Ir taip pat tiesiog mėgaukitės tuo, kad esate viso to dalis!