Arvydas Pocius
LR Seimo narys, VU TSPMI alumnas
2007 m. įgijote Tarptautinių santykių ir diplomatijos magistro diplomą VU TSPMI. Tačiau Jūsų veikla ir karjera įspūdingai atrodė dar iki to – Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo gynėjas, savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos vadas, Krašto apsaugos savanorių pajėgų vadas, Lietuvos kariuomenės Rytų apygardos bei Lauko (sausumos) pajėgų vadas, taip pat mokėtės Vokietijos ir JAV aukštosiose kariuomenės mokyklose. Kodėl nusprendėte studijuoti VU TSPMI? Kas Jus, daug pasiekusį kariuomenės žmogų, patraukė ateiti į institutą?
Jau nuo pat savo karjeros pradžios turėjau tikslą nuolat mokytis ir tobulėti, todėl studijuoti VU TSPMI pasirinkau karjerai jau įsibėgėjus. Tokį pasirinkimą lėmė tai, jog baigęs strategines studijas užsienyje, įgavau daug tarptautinės praktinės patirties. Būtent tuomet pajaučiau norą dar labiau pildyti savo teorinių žinių bagažą ir supratau, jog kompleksinis – karybos, diplomatijos ir tarptautinių santykių teorijos – išmanymas bus pagrindiniai poliai, padėsiantys man ne tik mąstyti strategiškai, bet ir matyti platesnį geopolitinį kontekstą. Taigi, žinodamas, jog su tarptautinėmis strateginio lygmens žiniomis grįšiu dirbti Lietuvos labui, pasirinkau geriausią variantą pasisemti daugiau teorinių žinių – tarptautinių santykių ir diplomatijos magistro studijas. Iki šiol studijos VU TSPMI man asocijuojasi tik su geriausiais prisiminimais ir emocijomis.
Kaip studijų VU TSPMI metu įgytos žinios ir kompetencijos Jums padėjo vėliau darbuojantis NATO vadavietėje, tapus Lietuvos Respublikos kariuomenės vadu, nepaprastuoju ir įgaliotuoju ambasadoriumi Rumunijoje ir Bulgarijoje ir, galiausiai, pradėjus politinę karjerą, kai 2020 m. buvote išrinktas į Seimą?
Studijos VU TSPMI, pirmiausia, man suteikė gilesnes teorines žinias apie tarptautinių santykių dinamiką ir įrankius toliau analizuoti politinę realybę. Visgi svarbiausia, ką išugdė institutas – tarpdisciplininės ir daugelyje sričių pritaikomos kompetencijos, kaip kritinis mąstymas ir gebėjimas globaliau mąstyti apie politinius ir socialinius procesus. Todėl iš esmės visos studijų metais įgautos kompetencijos sėkmingai pasitarnavo tiek tarnaujant kariuomenėje, dirbant diplomatinėje tarnyboje, tiek ir šiuo metu atstovaujant vienmandatėje Klaipėdos Danės rinkimų apygardoje mane išrinkusius rinkėjus Lietuvos Respublikos Seime. Todėl drąsiai galiu teigti, jog studijos VU TSPMI suteikė tvirtą pagrindą, kuris išties reikšmingai pasitarnavo mano karjeroje.
Kas Jums labiausiai patiko studijuojant VU TSPMI?
Studijuojant man patiko didžioji dalis dėstomų dalykų, kurių neteko studijuoti užsienyje. Prie to prisidėjo ir VU TSPMI dėstytojai, kurių supratingumas, išmintis ir ekspertiškumas darė didžiulį įspūdį. Visgi labiausiai patiko tai, jog studijuojamose disciplinose mano turėta praktinė patirtis papildydavo teoriją, todėl informacija geriau įsimindavo, o ir seminarų metu galėjau žymiai aktyviau diskutuoti su savo kolegomis ir dėstytojais. Pavyzdžiui, studijuojant apie diplomatinį protokolą, oficialių diplomatinių renginių metu įgyta patirtis leido pasidalinti savo žiniomis ar net kurioziškomis situacijomis. Apskritai, studijuojant VU TSPMI buvo smagu iš karinio gyvenimo atsidurti laisvame akademiniame lauke, todėl visos patirtys – neįkainojamos.
Kaip įvairios Jūsų karjeros patirtys papildo viena kitą? Kuri artimiausia Jūsų interesams arba pomėgiams? Galbūt turite įsimintiniausią istoriją, kurią galite pasakoti?
Turint labai aiškų tikslą ir užsibrėžtą karjeros kelią, natūralu, jog patirtys vienaip ar kitaip papildo viena kitą. Dar jaunystėje aktyviai dalyvaujant laisvųjų, savigynos imtynių ir dziudo sporte įgauta patirtis pasitarnavo kariuomenėje, o jau vėliau įgautos tarptautinės karo mokslo, VU TSPMI įgytos politikos mokslų ir diplomatijos žinios bei praktinė patirtis pasitarnavo vadovaujant Lietuvos kariuomenei ir dirbant diplomatinį darbą.
Mano karjeroje išties netrūksta įsimintinų istorijų: nuo vis dar atmintyje gyvų dramatiškų 1991-ųjų sausio įvykių prisiminimų, sudėtingo Lietuvos kariuomenės kūrimo, iki iššūkių lankantis karinių misijų ir operacijų rajonuose užsienyje. Viena įdomiausių patirčių – netikėtas pokalbis su Popiežiumi Jonu Pauliumi II, kuris įvyko 1995 m., kai turėjau galimybę išvykti į kelių savaičių kursą NATO gynybos koledže Italijoje ir su delegacija apsilankyti Vatikane. Susitikimo metu, man stovint antrojoje eilėje, mūsų su Popiežiumi žvilgsniai susitiko ir Jis netikėtai žengė prie manęs. Tą akimirką sutrikau, ką turėčiau daryti, bet prisistatęs jam lenkiškai, iš Popiežiaus po trumpos pauzės gavau atsakymą lietuviškai: „Tai tu – lietuvis…“. Iki šiol sunku suprasti, kodėl iš visos didžiulės delegacijos trumpam pokalbiui jis pasirinko būtent mane. Nuo to karto jaučiu, kad kažkokia jėga mane globoja ir saugo iki šiol.
Kalbant apie konkrečiai su karjera susijusią istoriją, tikriausiai niekada neužmiršiu tuometinės Krašto apsaugos ministrės Rasos Juknevičienės skambučio man dar tarnaujant NATO sąjungininkų Transformacijos vadavietėje JAV, kuris iš esmės buvo vienas reikšmingiausių mano gyvenime – buvau pakviestas grįžti ir tapti Lietuvos kariuomenės vadu.
Ką dar apie Jus būtų įdomu sužinoti VU TSPMI bendruomenei? Galbūt turite įdomių hobių ar talentų?
Sportas ir kūno kultūra, sveikos mitybos ir gyvensenos supratimas apskritai iki šiol yra labai svarbi mano gyvenimo dalis. Visgi tolimesnis domėjimasis karyba ir karo istorija, nenuilstama istorinių šaltinių paieška ir tyrimai bei knygų rašymas tapo vienais pagrindinių mano hobių ir neatsiejamais gyvenimo atributais. Nors nevadinu savęs rašytoju, tačiau savo prisiminimus ir apmąstymus esu sudėjęs autobiografinėje knygoje „Nematomuose apkasuose“. Taip pat iš didžiulio užsidegimo nagrinėti ir papasakoti lietuvių, tarnavusių kitų valstybių kariuomenėse, istorijas, gimė net dvi knygos „Laisvės karžygiai“ dalys, kuriose buvo nagrinėtos lietuvių karių biografijos JAV, Kanados, Didžiosios Britanijos ir Australijos kariuomenėse. Šiandien jos jau, galima sakyti, gyvena atskirą gyvenimą ir yra tapusios interaktyvaus Vytauto Didžiojo karo muziejaus projekto „Pasklidę po pasaulį“ pagrindu.
Ko galėtumėte palinkėti VU TSPMI bendruomenei šiuo sudėtingu pandemijos laiku?
Šis laikotarpis – išbandymų metas kiekvienam iš mūsų. Tačiau pandemija pasibaigs, o gyvenimas vėl stos į savas vėžes. Todėl kiekvienam VU TSPMI studentui norėčiau palinkėti džiaugtis gyvenimu, matyti daugiau pozityvo net ir sudėtingiausiose situacijose, visąlaik ieškoti išeičių ir būti pavyzdžiu kitiems. Žinoma, nepamirškite ir savo pilietinės pareigos – saugoti ir ginti Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę.
O institutui, jau kelis dešimtmečius ugdant tikrus lyderius Lietuvai ir pasauliui, palinkėčiau ir toliau nenuleisti kartelės bei garsinti Lietuvą savo išskirtiniu ekspertiškumu.