Benita Striukytė
VU TSPMI politikos mokslų bakalauro programos ketvirtakursė, VU TSPMI tarptautinių mainų koordinatorė
Benita, VU TSPMI studijuoji bakalauro programos paskutiniame kurse. Kas lėmė tavo pasirinkimą studijas rinktis čia? Kokie interesai susiformavo bestudijuojant? Kurį iš trijų modulių esi pasirinkusi? Kodėl?
Norėčiau sakyti, jog studijos TSPMI visada buvo mano svajonė. Tačiau į TSPMI mane atvedė visiškas atsitiktinumas, kuriuo dabar be galo džiaugiuosi. Manau, kad TSPMI kiekvienam čia atėjusiam studentui turi, ką pasiūlyti, nes kursų programos yra plačios, o ir renginių gausu. Pirmaisiais metais tikrai lengva pasimesti ir sunku suvokti kokia sritis ar interesai tau labiausiai patinka. Tikriausiai man labai padėjo galimybė 3 kurse mokytis „Globaliosios politikos” modulyje. Šį modulį pasirinkau, nes man patinka analizuoti užsienio politiką, nagrinėti skirtingus istorinius įvykius, tarptautinius santykius.
Studijų metu buvai aktyviai įsitraukusi į studentų gyvenimą, veikei SA, buvai kuratorė ir vėliau – kuratorių koordinatorė. Kas lėmė tavo įsitraukimą? Ką tau tai davė? Ar tai kaip nors pakeitė tavo požiūrį į universitetą?
Viena iš priežasčių buvo noras išbandyti papildomas veiklas universitete. Studentų Atstovybė mane patraukė keliamais tikslais ir siūlomomis veiklomis, traukė mintis, jog galėsiu prisidėti prie studentų atstovavimo universitete ar studijų proceso gerinimo skatino. Tačiau tikriausiai pagrindinė priežastis, kodėl didžiąją dalį savo studijų praleidau studentų atstovybėje, buvo organizacijoje mane supę žmonės. Tikslai, vizijos ar misijos yra svarbūs elementai, tačiau, manau, jog vienas iš svarbiausių sėkmingai gyvuojančios organizacijos elementų yra jos nariai. Studentų Atstovybė mane išmokė labai daug: bendravimo su įvairiausiais žmonėmis, kantrumo, komandinio darbo, lyderystės, taip pat įgijau daugiau žinių apie akademinius, socialinius ar politinius procesus vykstančius universitete. Tikriausiai svarbiausias dalykas, kurį supratau būdama SA, kad studentai gali prisidėti prie universitete ar fakultete priimamų sprendimų.
Atrodo, trečiajame kurse buvai išvykusi į Pietų Korėją. Kiek laiko ten praleidai? Kokia programa leidžia keliauti į ne ES valstybes? Ar ilgas buvo paraiškos pildymo procesas? Kodėl rinkaisi šią valstybę?
Pietų Korėjoje praleidau pusę metų. Ir tai buvo tikrai nepakartojama patirtis! Labai sunku atsakyti, kodėl pasirinkau būtent Pietų Korėją, tačiau tvirtai žinojau, jog noriu išvažiuoti studijuoti į Aziją. Dar būdama mokykloje labai domėjausi Azijos kultūromis, buvau pradėjusi mokytis japonų kalbą, todėl tikriausiai galiu sakyti, jog Azija domiuosi jau seniai. TSPMI SA turi tradiciją kiekvieną semestrą pakviesti studentus, ką tik grįžusius iš Erasmus bei dvišalių mainų pasidalinti savo patirtimis su norinčiais išvažiuoti. Mane būtent tokios paskaitos metu paskatino studentas, studijavęs P. Korėjoje beveik metus. Pietų Korėja yra laikoma turinčia vieną geriausių švietimo sistemų pasaulyje – tai buvo dar vienas svarbus aspektas, skatinęs mane vykti ten. Mano manymu, Korėja yra geras pasirinkimas žmogui, niekada nebuvusiam, bet norinčiam patirti Rytų kultūrą nepatiriant kultūrinio šoko: dėl skirtingų istorinių, politinių įvykių Pietų Korėjoje puikiai susipina vakarietiškos ir rytietiškos tradicijos.
Vilniaus Universitetas siūlo labai įvairias mainų galimybes. Išvažiuoti studijuoti galima per dvišalius mainus arba su programa ISEP. Visas paraiškų pildymo procesas tikrai neatima labai daug laiko. Vilniaus Universitetas yra sukūręs patogią ir paprastą sistemą vidinei atrankai: tereikia užpildyti anketą ir parašyti motyvacinį laišką. Tikriausiai daugiausiai laiko atima pats sprendimo, jog nori vykti į mainus, priėmimas.
Ar norėtum savo gyvenimą sieti su P. Korėja arba kitomis Azijos valstybėmis? Ar nebuvo sunku prisitaikyti prie kitokios kultūros?
Niekada neatmesčiau tokios galimybės. Azija išties įdomi, kitokia ir man dar neatrastas kraštas. Mainai leidžia tik šiek tiek prisiliesti prie tos šalies kultūros, todėl tikrai norėčiau vėl sugrįžti, jei ne pagyventi, tai bent jau pakeliauti. Mano manymu, Pietų Korėja yra puikus pasirinkimas žmonėms, pirmą kartą keliaujantiems į Aziją: žmonės draugiški ir paslaugūs, daugumoje vietų galima susikalbėti angliškai, taip pat labai lengva orientuotis ir keliauti po šalį. Visiems nuvykusiems svetur reikia laiko prisitaikyti – reikėjo ir man. Tačiau sėkmingai integracijai tikrai padėjo universiteto mentorių programa ir kiti užsienio studentai.
Kodėl praktikos vieta pasirinkai Valstybės Pažinimo Centrą (VPC)? Kokia buvo tavo patirtis ten, ko išmokai? Kaip manai, kodėl tai yra populiari tarp VU TSPMI studentų praktikos vieta? Kokiems studentams rekomenduotum ten atlikti praktiką?
Būdama trečiame kurse atlydėjau tuometinius pirmakursius į Valstybės Pažinimo Centrą. Tuo metu centre lankiausi pirmą kartą. Mane be galo sužavėjo centro idėja, interaktyvios parodos ir ten dirbantys žmonės. VPC kiekvienas praktikantas ar savanoris randa veiklos: gali vesti ekskursijas, padėti kurti edukacinę programą, prisidėti prie komunikacinio turinio kūrimo ar komunikacijos tobulinimo, pagalbos administruojant centro veiklą ir dar daug kitokių sričių. Praktika leido man išbandyti save skirtingose srityse, dabar tikrai turiu daugiau patirties komunikacijos srityje. Praktiką VPC rekomenduočiau kiekvienam – darbas dinamiškas, nuolat kintantis, o ten dirbanti komanda tiesiog nuostabi.
Šiuo metu dirbi VU TSPMI administracijoje – kuo čia užsiimi? Kodėl pasirinkai šią sritį? Kaip sekasi bendrauti su tarptautiniais studentais? Ar kyla kuriozinių situacijų?
Pradėjau eiti VU TSPMI tarptautinių mainų koordinatorės pareigas. Pradėjusi dirbti supratau, jog darbas su studentais yra labai dinamiškas, rutininių darbų tikrai nedaug, darbas nėra nuobodus. Kaip tik naujojo semestro metu atvyko gausus būrys užsienio studentų. Studentų pasimetimas, kylantys klausimai man yra labai gerai suprantami, nes ir pati visai ne per seniausiai stovėjau užsienio universiteto mainų koordinatoriaus kabinete su iškilusiais klausimais. Tikriausiai būtent šiame darbe mano mainų patirtis iš tiesų labai praverčia.