English version: https://bit.ly/BernardasEN

VU TSPMI trečio kurso studentas Bernardas Daugirda dalinasi įžvalgomis apie gyvenimą institute ir savo aistrą senoviniams automobiliams.

Papasakok apie savo kelio į VU TSPMI pradžią bei studijas institute. Kokie aspektai tave labiausiai žavi?

Mano kelias į VU TSPMI labai netikėtas. Būdamas dvyliktoje klasėje mėčiausi tarp visų VU siūlomų socialinių ir humanitarinių mokslų programų (o giliai širdyje net ir inžinerija kartais įdomiai atrodydavo). Svarsčiau apie istorijos, kultūros ir antropologijos studijas, kol galiausiai lietuvių mokytoja pasakė: „Bernardai, eik į VU TSPMI, pamatysi, patiks.“ Ir svarbiausia – patiko!

Iki tol per daug politika nesidomėjau, turėjau tik „bendrą“ supratimą: kaip kas vyksta aplinkui, kokius turime konfliktus, kokia šalių politinė istorija ir t.t. Tai yra mano močiutės nuopelnas – nuo pat ankstyvos vaikystės girdėjau istorinius epus, Senovės Graikijos istoriją, pasakojimus apie Lietuvos praeitį ir dabartį. Ji istorikė tiek profesine, tiek laisvalaikio prasmėmis. Ko gero, tai taip pat viena iš priežasčių, kodėl galiausiai ir paklausiau patarimo studijuoti politikos mokslus VU TSPMI.

Studijose atradau politologiją iš naujo – nuo rinkimų spėlionių iki politinės filosofijos. Viskas pasidarė taip įdomu, kad pasijaučiau lyg namie. O pats VU TSPMI sužavėjo dėstymo kokybe: niekad nemačiau, kad visi dėstytojai, kuriuos sutinku studijų metu, būtų tokie susidomėję savo dėstomų dalykų turiniu – pasakojimus pratęsia net pasibaigus paskaitai, jeigu tik to paprašysi. Esu labai dėkingas šiai šiltai ir aktyviai bendruomenei.

Esi aktyvus studentas, dalyvaujantis studentiškų organizacijų veiklose. Ką tau reiškia studentiškas aktyvizmas bei kokios iniciatyvos tau yra įsimintiniausios?

Studentų aktyvumas, mano manymu, yra pats gražiausias dalykas – jauni, nieko nebijantys studentai, daro tai, kuo širdys dega ir, svarbiausia, nesijaudina, tiki, kad viskas pavyks. Kol entuziazmo gausu, tol kiekviena idėja, viena ar kita forma, tampa realybe. Tą girdėjau ir iš močiutės jaunystės pasakojimų.

Pats nusprendžiau tapti VU SA dalimi dėl noro perduoti patirtą pirmo kurso stebuklą kitoms kartoms. Mano kartai skirta pirmakursių stovykla, integracijos procesas, kuratoriai tapo tokiu stipriu prisiminimu, kad vos įstojęs iškart tapau VU SA dalimi, o gavęs progą prisidėjau prie patirto „stebuklo“ tęsimo – tapau kuratoriumi dukart iš eilės.

Iš dabartinių iniciatyvų labiausiai galvoje suskamba „PoDi“ koncertai, diskusijos, bendruomenės vakarai, „Bačkos“ renginys. Šios iniciatyvos jau tampa sinonimu institutui. Viliuosi, kad šios tradicijos bus išsaugotos būsimų studentų. Ypač „Bačka“. Tai, ko gero, labiausiai politologiškas renginys, kokiame yra tekę dalyvauti.

Patarimas pirmakursiams ir būsimiems instituto žmonėms – studentų organizacijos sudaro pusę universiteto gyvenimo. Gal skaitinius ir primiršit, bet žmones, renginius, iniciatyvas atsiminsit dar ilgai. Todėl, kol nebūtina dirbti, kol nebūtina skaičiuoti kiekvieną minutę, eikit ir darykit. Tai gražiausios jūsų dienos.

Mokslo metų pradžios šventinėje eisenoje jau ne vienerius metus galime išvysti ryškiaspalvį automobilį, išpuoštą instituto simbolika. Kaip tau kilo ši idėja? Papasakok daugiau apie savo pomėgį automobiliams.

Idėja, kaip ir studijų pasirinkimas, kilo labai spontaniškai. Viskas užgimė porą dienų iki rugsėjo 1-osios šventės. Pirmąkart įžengęs į institutą, kartu su bendrakursiais bepiešdamas plakatus, prisiminiau pokalbį su savo geru draugu Donatu, kuris savo rankomis atrestauravo klasikinį „Austin Mini“ automobiliuką ir pažadėjo man jį kada nors paskolinti pavairuoti. Taip ir gimė idėja. Parodžiau automobilio nuotrauką kuratoriams ir sakau: „Gal galim kažkaip įtraukti jį į eiseną?“ Na, o kas toliau sekė, galite nuspėti.

Tačiau, nors ir geltonasis Mini su VU TSPMI plakatu ant stogo puikiai atrodė eisenoje, tą dieną labai „ožiavosi“. Net nulūžo pavarų perjungimo svirtis. Retrospektyviai, prisiminti juokinga, bet tuo metu baimės buvo iki kaklo. Galiausiai, viskas pavyko – automobilis saugiai grįžo pas šeimininką.

Po tokio sėkmingo pasirodymo idėją norėjau kartoti. 2023 m. nepavyko, tačiau šių, 2024-ųjų metų eiseną vėl papuošiau – atvežiau raudoną Volkswagen Beetle/Käfer automobiliuką. Šįkart kartu su VU SA sugalvojom dar įdomiau – nusprendėm ant automobilio uždėti PoDi-meno skulptūrą. Tą sėkmingai ir įvykdėm – rugsėjo 2 d., 8 val. iš VU TSPMI su vabaliuku pasiėmiau manekeną, ir per penkias geras valandas idėja tapo realybe. Tikiuosi, ši iniciatyva ir toliau puoš eiseną.

Bendrai, kalbant apie patį pomėgį automobiliams, tai jis, ko gero, daugiausiai mano laiko „suvalgęs“ hobis. Domiuosi nuo pat paauglystės, o susidomėjimas atsirado dėl didžiulio noro suvokti, kaip jie veikia. Kodėl jų formos vienokios ar kitokios? Kokia jų istorinė raida? Kaip skirtingos šalys ir įmonės skirtingai suprato automobilio paskirtį? Iš esmės, automobiliai, ypač klasikiniai, tapo viena iš sričių, per kurią domėjausi istorija ir pasauliu. Jie man tapo praeito amžiaus „gyvąja istorija“, kurią gali pajusti, pačiupinėti ir pasidžiaugti vairuodamas. Galiausiai, automobilių pasaulyje radau vieną pirmų savo darbų – šiuo metu jau virš metų vedu ekskursijas Vilniaus automuziejuje.

Kad ir kaip man patinka senovinė technika, norėčiau, kad žmonės mažiau vairuotų miestuose ir ypač kai tai nėra nebūtina. Automobilių apstu, bet planetą turim tik vieną, turėtume ją gerbti, ypatingai dabartiniame klimato kaitos kontekste.

Kaip atrodo tavo laisvalaikis už instituto ribų? Galbūt turi ypatingų hobių?

Mano nesustabdomas smalsumas. Būdamas studentu jau spėjau metus laiko šokti lindihopą VU kolektyve, praktikuotis Užsienio reikalų ministerijoje, sudalyvauti įvairiose VU TSPMI konferencijose, NATO viršūnių susitikime. Žiemomis slidinėju lygumų slidėmis, o vasaromis užsiimu vandens sportu. Veiklų prisigalvoju tikrai daug, kartais net per daug, todėl dauguma mano šviežiai atsiradusių hobių ir pomėgių dažnai būna trumpalaikiai.

Manau, tikrai nenustebinsiu, kad pagrindiniu mano laisvalaikiu tampa klasikiniai automobiliai. Pirmame kurse nusprendžiau sekti draugo Donato pėdomis – nusipirkau Austin Mini automobilį ir nusprendžiau jį restauruoti nuo pirmo iki paskutinio varžto. Šis procesas vyksta jau gerokai virš metų, bet manau, kad jau esu pusiaukelėje – automobilis perdažytas ir jau surinkinėjamas. Tik negalvokit, kad būsimas politologas tikrai iki galo supranta, kaip automobilius taisyti – šiame procese sulaukiu daug pagalbos ir patarimų iš artimo draugo, inžinerijos studento – Dovydo. Jei ne jis, tikrai nebūčiau bandęs priimti šio iššūkio. Labai tikiuosi, kad ir maniškis Mini spės sudalyvauti kuriame nors VU TSPMI renginyje.

Ko palinkėtum VU TSPMI bendruomenei?

Linkiu, kad VU TSPMI bendruomenė išliktų tokia pat stipri, aktyvi ir artima, o svarbiausia, kad šiuo neramiu laikotarpiu ir toliau būtų ieškanti teisybės, nebijanti ir sugebanti giliomis diskusijomis statyti Lietuvos ateitį tiek institute, tiek už jo ribų. VU TSPMI žmonės savo įžvalgomis praturtina aplinkinius savo politikos analizėmis ir aiškinimais. Tad ir toliau linkiu kiekvienam VU TSPMI studentui ar absolventui nešti gilesnį politikos supratimą į platųjį pasaulį ir taip kurti mūsų visų ateitį.