Kaip pasirinkai studijas VU TSPMI? Kokie studijų dalykai tau labiausiai patinka?

Kalbant atvirai, studijas VU TSPMI pasirinkau atmetimo būdu. Žiūrėjau universitete siūlomus kursus ir atmetinėjau tai, kas buvo mažiau įdomu. Taip ir gavosi, kad politikos mokslai buvo arčiausiai širdies. VU TSPMI viliojo pasirinkti ir paties instituto reputacija viešojoje erdvėje, žinomi dėstytojai, platus kursų pasirinkimas. VU TSPMI man pasiūlė ir mane dominantį studijų turinį, studijų programą ir patrauklią akademinę aplinką. Pačiame institute labiausiai džiaugiuosi saugumo studijų dalykais ir Azijos – Ramiojo vandenyno regiono studijomis.

Šiuo metu dirbi Rytų Europos studijų centre, kaip tau sekasi? Ar tenka taikyti VU TSPMI įgytas teorines žinias?

Rytų Europos Studijų Centre dirbu jau pusę metų, todėl į Centro veiklą jau neblogai įsiliejau ir dirbu pilnu pajėgumu. Savo darbą RESC (Rytų Europos Studijų Centre) vertinu tikrai teigiamai, nes jaučiu, kad prisidedu prie atliekamo darbo kokybės ir tuo pačiu pats auginu savo kompetencijas ir įgūdžius. Darbe VU TSPMI įgytas teorines žinias taikyti būtina nuolatos – bendraujant su į renginį atvykusiais svečiais, mąstant apie ateities projektus ir tyrimus, skaitant, prisidedant prie kūrimo, rašant analitines publikacijas ir t.t. Iš esmės, visas RESC’o gyvenimas sukasi apie politiką, todėl neturint specifinių, o juolab bazinių žinių, Centre pritapti ir prisidėti būtų ypač sudėtinga. Tačiau, RESC’e dirbti padeda ne tik VU TSPMI įgytos teorinės žinios, bet ir darbo etika, bendravimo kultūra, pažintys ir draugystės. Kartais patys nejaučiame, kiek daug įgūdžių ir kompetencijų įgyjame universitete – kaip išmokstame oficialiai bendrauti ir elgtis, analizuoti ir dirbti.

Prisidėjai prie NATO Public Forum organizavimo, ar galėtum pasidalinti įspūdžiais? Kokie įsimintiniausi pasiruošimo proceso ir paties renginio momentai?

NATO Public Forum ir NATO Summit yra ko gero didžiausi saugumo renginiai Lietuvos istorijoje. Nereikia net sakyti, kad tokio renginio organizavimas atneša milžinišką malonumą ir pasididžiavimo jausmą. Tačiau pasiruošimą renginiui ir jo organizavimą mes visada vadinome maratonu. Kolegos šiam renginiui ruošėsi visus 2 metus, kasdien dirbdami dėl nepriekaištingo dviejų dienų renginio. Iš šalies toks pasiruošimo laikotarpis gali pasirodyti kiek nesuprantamas, tačiau prisijungęs prie komandos supratau, koks sudėtingas renginys mūsų laukia. Šimtai pasaulinio lygio ekspertų, savo sričių lyderiai, garsiausi akademikai, gynybos ministrai ir valstybių vadovai, kurie nori atskristi ir išskristi valandų tikslumu. Ko gero net nereikia minėti, kad, kaip visad, ir čia nutiko nenumatytų atvejų, todėl transportavimo poreikis buvo nuolat besikeičiantis ir dinamiškas. Be abejo buvo ir milžiniški saugumo reikalavimai, tad net menkiausio daikto įvežimas, patvirtinimas ir t.t galėjo užtrukti savaites ar net mėnesius. Viešųjų pirkimų procedūros, komunikacija su partneriais, statybos, bendradarbiavimas su NATO, ko-organizuojami renginiai užsienyje – viskas reikalavo milžiniškų pastangų ir daug darbo valandų. Iš asmeninės perspektyvos tokio renginio organizavimą pavadinčiau maratonu, kurį bėgti reikia sprintu. Tačiau be galo džiaugiuosi, kad šį renginį teko organizuoti su RESC komanda. Kolegos parodė neeilinį užsispyrimą, profesionalumą, draugiškumą, dirbdami su renginio įgyvendinimu. Visi turėjome perlipti per asmeninį nuovargį, bet net tokiomis aplinkybėmis vieni kitiems padėjome ir išlaikėme RESC vieta, į kurią norisi sugrįžti. Tad sakyčiau, kad įsimintiniausi pasiruošimo proceso momentai yra visos 3 savaitės prieš renginį, kai kartu su kolegomis susirinkdavome į vieną kambarį ofise ir ten ištisas dienas praleisdavome kartu. Ten ir excel‘ius su 100 formulių kūrėme, ir akreditacijų procesą vykdėme, ir šimtus bilietų pirkome, ir su partneriais bendravome, ir juokėmės, ir liūdėjom, net ir picas valgėme :). Įsimintiniausiais renginio momentais laikyčiau bendravimą su NATO Office Of Security (NOS), susitikimą su Andrii Yermak ir šventimą su komanda jau po renginio. Kadangi viso renginio metu teko įtemptai darbuotis, pats renginys prabėgo akimirksniu ir dabar net sunku pasakyti, kas įsiminė labiausiai, nes viskas buvo tikrai įsimintina.

Kaip leidi savo laisvalaikį po studijų, darbo ir savanorystės?

Labai mėgstu žaisti šachmatais, bet kol kas žaidžiu pakankamai prastai, tad pralaimėjus patinka išlieti neigiamas emocijas laipiojant (ang. bouldering), plaukiojant, važinėjant dviračiu, bėgiojant. Mėgstu kone visas fizines veiklas, tuo tarpu be šachmatų atsipalaiduoti dar padeda ir knygų skaitymas. Iš esmės, psichologinį spaudimą mažinti padeda bet kuri intensyvi fizinė veikla.

Ką norėtum palinkėti VU TSPMI bendruomenei?

VU TSPMI bendruomenė, mano akimis, yra pilietiškų, aktyvių ir intelektualių žmonių bendruomenė, todėl labai tikiuosi, kad visi ir toliau turės tiek polėkio ir noro keisti dalykus į gerąją pusę.