Kaip pasirinkai studijas VU TSPMI? Kokie mėgstamiausi tavo studijų dalykai?

Studijas TSPMI pradėjau tik po šiokio tokio pirminio nukrypimo. Dar nuo pat pradžių, baiginėjant mokyklą, susidomėjimą man kėlė įvairūs pasaulyje veikiantys dėsniai, tad studijuoti pradėjau VU taikomosios fizikos programoje. Tačiau po kiek laiko patyriau, kad fizika pasaulį tiria kitu kampu, negu kad mane domina – kitaip tariant, norėjau mažiau termodinamikos ir daugiau biheviorizmo. Kitu žingsniu ir pasirinkau būtent TSPMI. Ženklus mūsų pasaulio dėmuo visgi yra žmonės, tad studijoms apie visuomenę ir jos poveikiui pasaulyje šis institutas yra natūralus pasirinkimas. Iš to seka, kad savaime buvo įdomūs filosofijos, socialinių mokslų tyrimų metodų kursai, įdomių temų būta ir lyginamosios politikos dalyke.

Kas paskatino tapti kuratoriumi ir kaip nusprendei vėliau tapti VU SA TSPMI integracijos koordinatoriumi?

Paskatino patirtis universitete – tas pats studijų keitimas, akademinės sėkmės ir nesėkmės. Galėjau pasiūlyti įvairiapusiškų patarimų studijas naujai pradedantiems žmonėms. Dažnai vyresni studentai gąsdina pasakodami apie dar laukiančius kursus, atsiskaitymus. Aš galiu pasakyti, kad viskas įveikiama, net jei ir įkrenti į duobę. Taip pat nuo pat pradžių sužavėjo Vilniaus universiteto bendruomenė, todėl negalėjau likti tik jos stebėtojas. Labai norėjau įsitraukti į šią aplinką, nes joje veikia tokie patys žmonės kaip aš pats. Na, o integracijos koordinatoriumi tapau, nes būnant kuratoriumi radau savo nišą popaskaitinėje veikloje. Universitete buvau prisidėjęs prie iš esmės kiekvienos įmanomos veiklos pakraipos po studentų atstovybės skėčiu, t. y. tiek socialinio-akademinio proceso, tiek komunikacijos, tiek marketingo ir panašiai. Labai sudėtinga paaiškinti savo interesų priežastis – dažniausiai norisi sakyti „tiesiog taip yra“. Tačiau integracijos srityje randamą ryšį tarp senų ir naujų studentų vertinu kaip esminį mūsų bendruomenės stiprumui. Kai dingsta ta pirminė hierarchija, studentai gali jaustis žymiai laisviau veikdami universitete.

Kokie įspūdžiai po pirmakursių stovyklos? Kaip sekėsi pasiruošimas jai?

Šiemet stovyklos grįžo į tradicinį trijų dienų formatą, kas nebuvo įmanoma pastaruosius du metus dėl pandemijos. Galima pasidžiaugti, kad matosi skirtumas tarp vienos bei trijų dienų stovyklų, kai po pastarosios pirmakursiai išvyksta visai kitokie, negu atvyko – žymiai labiau drąsūs bei motyvuoti. Ruoštis nebuvo perdėtai sunku, kadangi jau teko dalyvauti fizikos fakulteto Kiškių stovykloje 2018 metais, tad mačiau kaip atrodo pati stovyklavietė, kokios galimybės joje. Žinoma, šiemet stovyklą reikėjo organizuoti jau pačiam su komanda, tačiau pagelbėjo ir praėjusių metų patirtis organizuojant vienos dienos stovyklą kaip kuratoriui. Be to, ruošimo ir net įgyvendinimo procese padėjo ir TSPMI studijas jau baigę žmonės, kurie organizavo stovyklą Kiškiuose dar prieš pandemiją. Galiu tik paantrinti stovykloje apsilankiusiai Morganai Danielei, kad instituto bendruomenė neapsiriboja tik šiuo metu jame studijuojančiaisiais.

Ar galėtum pasidalinti idėjomis ir planais kaip bus stengiamasi integruoti naująją mūsų bendruomenės dalį – užsienio bakalauro studentus?

Pirmas dalykas, žinoma, yra mūsų bendruomenės prieinamumas tarptautiniams studentams. Jau dabar turime to pavyzdžius, kadangi minėtąją pirmakursių stovyklą organizavome anglų kalba, informacija instituto puslapiuose taip pat yra komunikuojama dvejomis kalbomis. Siekiamybė ir vienas iš šių metų Vilniaus universiteto studentų atstovybės bendrų tikslų yra tai, kad universiteto programos, klubai, projektai (neapsiribojant tik institutu) taikytų dvikalbystę, būtų atviri tarptautiniams studentams ir šie studentai turėtų lygiavertes galimybes pilnai įsitraukiant į universitetinį gyvenimą. Be to, kadangi mūsų institutui šie metai tampa pirmaisiais su tarptautiniais bakalauro studentais, yra būtina stebėti vykstantį integracijos procesą ir pabrėžti vietas jo tobulėjimui. To pasiekti padeda kolegos iš fakultetų su jau esama tarptautinių studentų integracijos patirtimi.

Ką norėtum palinkėti VU TSPMI bendruomenei?

Labiausiai noriu palinkėti atvirumo bendraujant bei drąsos priimant pokyčius. VU TSPMI visgi yra mokslo institucija, tad gebėjimas dalintis bei komunikuoti tarpusavyje turi būti vienas esminių jos pagrindų. Mokslo raida istorijoje eina koja kojon kartu su komunikacijos priemonių pažanga – raštas, laiškai, telegrafas, internetas buvo išradimai, kurie duoda postūmį mokslo progresui. Tad ir institute, atspindėdami universiteto vardą, turime kurti erdvę laisvai tarpusavio komunikacijai, įvairių idėjų sklaidai bei galimybėms jas analizuoti.