Gabriele, papasakok apie savo studijų VU TSPMI pasirinkimą. Prieš jas trumpai studijavai žurnalistiką – kas lėmė studijų krypties pakeitimą ir kodėl būtent čia, institute?

Visada turėjau idealistinį vaizdinį apie studijas universitete. Bebaigiant mokyklą atrodė, kad universitetas turi suteikti ne tik karjerai reikalingai žinių, bet ir pamatinį išsilavinimą, ugdyti asmenybę. Tokios mano vizijos pirmas kursas Žurnalistikos institute neatitiko – gavau daug praktinių žinių, tačiau jaučiau, kad kažko trūksta. Pradėjau ieškoti, kokios studijų programos Vilniaus universitete patenkintų tokius mano lūkesčius ir taip atradau TSPMI. Ir tuomet, ir dabar manau, kad TSPMI yra socialinių mokslų lyderis Lietuvos kontekste.

Ar institute gautas žinias pritaikai savo kasdieniame darbe? Bakalaurą rašei apie TS-LKD politinį prekės ženklą – tai labai įdomus politikos ir marketingo sričių suderinimas. Ar pavyksta ir kitose srityse rasti sąsajų su politika?

Nuo pat pirmo kurso TSPMI dirbau su rinkodara susijusį darbą, tad natūralu, kad atėjus laikui rinktis bakalauro darbo temą, norėjosi apjungti šias dvi sritis. Manau, man tai puikiai pavyko bakalauro tyrimo metu analizuojant TS-LKD politinį prekės ženklą. Taip galėjau rinkodaroje įprastus įrankius analizuoti politiniame kontekste. Smagu, kad toks darbas turėjo praktinės naudos ir karjeroje – darbo agentūroje metu teko dirbti su viena priešrinkime kampanija. Tada ir pasitarnavo žinios apie politinę reklamą ir jai taikomus apribojimus.

Kaip pasukai į darbą reklamos agentūroje?

Darbas ir komunikacijoje, ir rinkodaroje dažniausiai apibrėžiamas dvejomis barikadų pusėmis – klientais ir agentūromis. Kol studijų metu dirbau kliento pusėje, po jų norėjosi išbandyti agentūros kėdę. Kadangi darbo skelbimų tuo metu neradau, išsirinkau sau patinkančią agentūrą, pabandžiau jiems parašyti su klausimu, ar šiuo metu jie neieško darbuotojų, sulaukiau teigiamo atsakymo ir nuėjau į susitikimą. Kitą savaitę jau pradėjau darbą agentūroje.

Instagram erdvėje esi žinoma kaip „Pusryčiams“ tinklaraštininkė. Papasakok, kaip atsirado idėja „Pusryčiams“, kaip pamėgai (o gal visada mėgai) gaminti ir ypač – kodėl tiek dėmesio būtent šiam maistui – pusryčiams.

Mano maisto gaminimo kelionė prasidėjo kartu su studijomis – palikus tėvų namus, teko išmokti ne tik išsikepti omletą, bet ir išsivirti sriubos ar draugams iškepti pyragą. Taip pirmiausia išmokau maisto gaminimo pagrindų, o juos perpratus atsirado vietos eksperimentams ir improvizacijoms.

Kalbant apie pusryčius, šis dienos metas man visada buvo ramiausias. Derinant studijas su nuolatiniu darbu, nelikdavo daug laiko pietums ar vakarienei – nuolat gyvenau kelyje tarp namų, biuro, universiteto ir bibliotekos. Tad pusryčiai jau tada buvo tas ramus dienos metas, kuomet galiu skirti daugiau laiko sau, eksperimentuoti su ingredientais ir gamybos technikomis, o taip gimė ir nemažai šiandien publikuojamų receptų.

Kokie, vis dėlto, yra tavo mėgstamiausi pusryčiai?

Vieną išskirti labai sunku, bet pirmenybę visuomet teikiu pusryčiams iš kiaušinių. Tarp šių patiekalų favoritų – šakšuka, avokado ir kepto plakto kiaušinio (scrambled egg) skrebutis, įvairiausi Budos dubenėliai (Buddha bowls) su be lukšto virtu ar keptu kiaušiniu.

Koks įvykis ar prisiminimas labiausiai įstrigo studijų institute metu?

Man asmeniškai turbūt labiausiai įstrigo etapas, kuomet pirmuosiuose kursuose teko rašyti visus grupinius rašto darbus ar ruošti bendrus pranešimus. Nors viena vertus tai buvo sudėtingas metas, kuomet visi vaikščiodavome juodais paakiais, berašydami šiuos darbus turėjome progą praleisti daugiau laiko kartu, pasidalinti vargais ir atrasti žmones, su kuriais ryšius palaikome ir dabar. Nors tada šių teigiamų aspektų tikrai nematėme, šiandien smagu prisiminti visas užgimusias draugystes ir vidinius juokelius.

Kaip šiuo metu užsiimanti su politika tiesiogiai nesusijusia veikla, ką rekomenduotum stojantiesiems renkantis studijas?

Jeigu šiandien iš naujo galėčiau rinktis bakalauro studijų programą, labai abejoju, ar keisčiau savo pasirinkimą ir rinkčiausi studijas, tiesiogiai susijusias su komunikacija ar rinkodara. Kalbant apie socialinius mokslus, manau, kad žymiai protingiau rinktis bendresnes kokybiškas studijas, negu siauro profilio naujas ir laiko nepatikrintas studijų programas.

Visiems stojantiesiems prieš pasirenkant linkiu pagalvoti apie studijų kokybę bendrąja prasme, dėstytojus, jus supsiančią akademinę aplinką. Nors šiandien kasdieniame darbe retai panaudoju tiesiogiai su politikos mokslų disciplina susijusias žinias apie rinkimų sistemas ar tarptautinius santykius, TSPMI siūlo ne tik tai. Čia turėjau progą susipažinti ir su kitų pamatinių socialinių mokslų disciplinų pagrindais, įsigilinti į įvairiausius tyrimų metodus. Galiausiai, manau, kad TSPMI yra vieta, stipriai prisidedanti prie kritinio mąstymo lavinimo, o tai šiuolaikinėje visuomenėje yra labai svarbu.