Jau esi VU TSPMI ketvirtakursė, kaip pasirinkai studijas VU TSPMI? Kas iš studijų tau labiausiai įsiminė?

Pasirinkimas studijuoti VU TSPMI buvo labai netikėtas. Užaugau aviacijos inžinieriaus ir biznio administratorės šeimoje, mano stipriausios žinios buvo matematikos ir fizikos sričių, tad net neabejojau, kad seksiu vieno iš tėvų keliu. Tačiau artėjant pasirinkimui užčiuopiau savo kūrybiškumą ir oratorystės sugebėjimus, netikėtą potraukį politikai, savybes, kurios galimai būtų nuslopintos kitose studijų kryptyse. Tad po ilgų svarstymų, bemiegių naktų ir nenoro palikti savo gimtąjį miestą Kauną, aš vis vien supratau, kad pilnai save išpildyti galėsiu tik VU TSPMI.

Jau nuo pirmos akimirkos VU TSPMI bendruomenė leido pasijusti pilnaverte jos dalimi, prisijungusi prie organizacijų, renginių, dalyvaudama akademinėse diskusijose dar niekada nesijaučiau tokia savirealizuojanti ir esanti teisingame kelyje. Labiausiai nustebino tai, jog matematinis mąstymas man tapo visišku privalumu filosofijoje, socialinių mokslų ir tarptautinių santykių disciplinose, kadangi net mintyse galėjau megzti sudėtingas prieigas ir argumentacinius tinklus, su motyvuojančių ir įtraukiančių dėstytojų pagalba narplioti didžiausias šių laikų politines ir moralines problemas. Tokios idėjų įvairovės ir unikalaus dėstytojų ryšio su studentais tikrai niekur kitur nebūčiau radusi.

Šiuo metu jau rengi bakalauro darbą, jeigu galėtum perduoti žinutę pirmakursei Gretai, ką jai pasakytum?

Taip, rengiu bakalaurą apie nevyriausybinių organizacijų ir vyriausybės sektoriaus bendradarbiavimą karo Ukrainoje kontekste. Be abejonių, tokios temos pasirinkimas buvo įkvėptas mano darbo aplinkos ir žmonių, su kuriais tuo metu dirbome dėl itin svarbios pagalbos Ukrainai. Į pirmą kursą atėjau su idėja daug sužinoti, išmokti, viską atlikti tinkamai ir vėliau dirbti pagal profesiją. Bet niekad nepagalvojau, jog studijos yra ne tik žinias, bet ir pažintis, išgyvenimus kuriantis laikotarpis. Ne veltui jis vadinamas gražiausiu žmogaus gyvenimo etapu. Tad pirmakursei Gretutei norėčiau priminti, kad Žmonės yra viena didžiausių dovanų, kurias išsinešiu iš šių VU TSPMI studijų.

Šiuo metu vadovauji VU TSPMI Studentų mokslinei draugijai (SMD), kaip prisijungei prie šios organizacijos? Ką jau pavyko nuveikti? Kokie artimiausi planai?

Prie VU TSPMI SMD prisijungiau antrame kurse. Iš visų organizacijų man ji išsiskyrė savo moksliškumu ir siekiu populiarinti politikos mokslus. Iš karto įsitraukiau į interviu transkribavimo darbus, filosofijos seminarus ir renginių organizavimą, pradėjau SMD TSPMI YouTube kanalą. Daugeliui iš mūsų studijos Vilniaus universitete reiškė nutolimą nuo namų ir artimų žmonių, tad SMD tapo antraisiais namais, nariai – draugais.

Mano, kaip pirmininkės, kadencija jau įpusėjo. Galiu pasidžiaugti, jog nemažų pastangų dėka pavyko pritraukti net 20 naujų narių, turime šauniai veikiančius Filosofijos seminarų, Filmų vakaro, Knygų klubelius, greitai galėsite skaityti SMD parengtą Geriausių 2022-2023 m. rašto darbų almanachą ir jau antrus metus kuruoju itin populiarias dr. Deivido Šlekio karybos istorijos paskaitas. Tačiau tikrai dar turime ką nuveikti, kadangi siekiame pilnos SMD institucionalizacijos, dirbame su naujais projektais, pavyzdžiui, šiemet, manau, puikiai pavyko įsitraukti į Metinę Lietuvos politikos mokslų konferenciją, rengiant VU TSPMI studentų sesiją. Jau planuose yra pavasario semestro renginiai, su Kijevo Taraso Ševčenkos nacionalinio universiteto studentais kuriame bendrus projektus. SMD klesti ir aš džiaugiuosi, kad galiu būti tokios gyvybingos organizacijos dalimi.

Dirbai Užsienio reikalų viceministrės Jovitos Neliupšienės komandoje, kaip tau sekėsi? Kaip ši patirtis paveikė tavo tolimesnius karjeros žingsnius?

Šiais metais gavau neįkainojamą galimybę dirbti su viena labiausiai įkvepiančių diplomačių ir lyderių, viceministre Jovita Neliupšiene. Vilnius liūdi, o Vašingtonui labai pasisekė, jog tokia diplomatė tęs savo darbus šiame mieste. Esu dėkinga, jog galėjau iš jos mokytis ir pamatyti diplomatinį pasaulį iš taip arti, ypač šiuo sudėtingu laikotarpiu. Manau, kad pavyko įnešti ir savo matematikės indėlį į komandą, sudėtingu metu prisidėti prie ES taikomų sankcijų rusijai įgyvendinimo klausimų. Pradėdama čia darbą nesitikėjau, jog būsiu priimta į komandą taip atvirai ir greitai, galėsiu lydėti viceministrę komandiruotėse Londone, Briuselyje. Greta to dar spėjau įsilieti į NATO Viršūnių susitikimą, buvau Graikijos ministro pirmininko žmonos ryšio pareigūne ir prisidėjau prie Protokolo skyriaus darbų. Vienu metu studijuoti ir pilnai atsiduoti darbui nebuvo lengva, bet tai davė man daugybę pamokų, patirčių, neįkainojamas draugystes ir pažintis, kurias toliau tik auginsiu. Tai be abejonių tapo įkvėpimu siekti darbo diplomatinėje tarnyboje – nuoširdžiai laukiu, kada galėsiu grįžti į Užsienio reikalų ministeriją. Su visais sunkumais ir džiaugsmais – neįsivaizduoju labiau įvairiapusiškos, nenuspėjamos, gyvybingos aplinkos asmeniniam augimui ir darbui savo šaliai.

Dalyvauji ralio lenktynėse, kaip atradai šią veiklą?

Lenktynės ir technika visada buvo mūsų šeimos dalis. Dalį vaikystės vakarų praleidau garaže, kadangi mano tėtis daugelį metų buvo Lietuvos automobilių sporto lenktynininkas, tačiau sukūręs šeimą padarė pertrauką šiame sporte. Sulaukus paauglystės, 2018 m., gavau pasiūlymą su juo grįžti į auto sportą. Be jokių treniruočių pradėjome komandinę veiklą nuo 3 dienų lenktynių „Ralis aplink Lietuvą“ su retro automobiliuku VAZ-2106. Galima sakyti, kad arba labai greitai „išmokau plaukti“ įmesta į tokį sportą, arba jau turėjau tai kraujyje, nes iš karto parsivežėme antrąją vietą. Užteko vieno karto, kad pamilčiau šį sportą, jo teikiamas pamokas, adrenaliną bei nuostabų ryšį ir laiką su šeima. Kitais metais įsitraukėme į Lietuvos mini ralio čempionatą (LMRČ) ir jame dalyvaujame jau penkerius metus. 2019 m. tapau pirmąja moterimi laimėjusia čempionės titulą LMRČ Retro klasėje. O šiemet pati sėdau už vairo ir dalyvauju Street race lenktynėse. Tai man teikia daug džiaugsmo, o kartu ir esu pavyzdys merginoms, kad nėra mums nepasiekiamų dalykų.

Ko norėtum palinkėti VU TSPMI bendruomenei?

Studijuodama supratau, kokia svarbi visuomenės dalis yra TSPMI bendruomenė. Savo aplinkoje dažnai sulaukiu prašymų pakomentuoti vieną ar kitą politinį procesą, krizę, pasiūlyti tinkamesnes strategijas ar išsklaidyti nežinomybę. Mes gyvename sudėtingu daugiariopos krizės laikotarpiu. Ir kaip pavyzdį teikianti ir kurianti bendruomenė turėtume skleisti racionalią ramybę ir šilumą, bendrystę ir atidumą vienas kitam. Tad to linkiu ne tik kaip siekiamybės mūsų bendruomenės viduje, bet ir kiekvieno iš mūsų aplinkoje bei šeimoje, dalinantis žiniomis ir gerumu.