Ieva Skurdauskaitė
VU TSPMI doktorantė
Šiuo metu esi VU TSPMI doktorantė, taip pat čia baigei magistrantūros studijas. Kaip prasidėjo tavo kelias į VU TSPMI?
Dvyliktoje klasėje sau pripažinau, kad nežinau, ką tiksliai norėsiu veikti baigusi studijas, bet žinau, kad noriu turėti platų matymą. Iš nuogirdų ir visokių mokiniams skirtų lankstinukų bei studijų mugių susidariau įspūdį, kad čia turėsiu progą prisiliesti ir prie ekonomikos, ir prie teisės, diplomatijos bei filosofijos, todėl TSPMI pasirodė kaip tinkamiausias variantas. Panašu, kad vis dar taip galvoju.
Rengi disertaciją pavadinimu „Human–machine relationship in international security: between human control and intelligent partnership“. Kaip ir kodėl pasirinkai tokią domėjimosi sritį?
Magistro studijų metais dabartinė mano disertacijos vadovė prof. Dovilė Jakniūnaitė per vieną paskutinių pavasario semestro seminarų užrodė video apie kvantinę sąmonę ir socialinius mokslus. Beveik nieko nesupratau, bet buvo įdomu. Natūraliai pradėjau domėtis papildomai ir per seminarą pridėsčiau savo interpretacijų. Kažkuris iš kursiokų pajuokavo, kad akivaizdu, kokią temą rinksiuosi magistriniam darbui. Aš, aišku, tik pakilnojau antakį, bet galiausiai tai virto magistriniu darbu, o vėliau – ir idėja disertacijai, kurioje remdamasi kvantinės teorijos logika analizuoju žmogaus ir autonominių technologijų santykį bei tai, kaip jame atsiskleidžia žmogiškumas.
Jau kurį laiką esi VU TSPMI bendruomenėje, ir turi progą ne tik studijuoti, bet ir dėstyti. Ką išsineši iš šios patirties?
Institute dėstau tai, ką pati mokiausi bakalauro metais, tai į dėstomą medžiagą galiu pažvelgti iš abiejų auditorijos pusių. Dėstymas priverčia neužsisėdėti vietoje ir nuolat mankštinti mąstymo raumenį – ieškoti naujų pavyzdžių, kelti provokuojančius klausimus, nuolat dalyvauti diskusijose bei atsakyti į klausimus, kurių atsakymas priklauso nuo to, „iš kurios pusės pasižiūrėsi“.
Kaip atrodo tavo laisvalaikis?
Ouch klausimas, nes prigavote tada, kai to laisvalaikio turiu mažokai. O įprastai mėgstu eiti ir kažką galvoti, klausyti ir girdėti, skaityti, žiūrėti ir matyti bei skaniai valgyti.
Ką rekomenduotum pamatyti, paskaityti ar išbandyti institutui ir jo bendruomenei?
Visus tuos podcastus, filmus, knygas ir albumus, pažymėtus žyma „kada nors, kai bus daugiau laiko/ po sesijos/ vasarą/ kai išeisiu į pensiją“.
Ko norėtum palinkėti VU TSPMI bendruomenei 30-ojo gimtadienio proga?
Nebijoti iš pirmo žvilgsnio nepraktiškai (arba tiesiog kvailai) atrodančių minties eksperimentų, nes jų eigoje kartais gimsta realizavimo vertos idėjos.