Indre, koks tavo kelias į VU TSPMI? Kas tave paskatino rinktis politikos mokslų studijas? 

Tenka pripažinti, kad VU TSPMI atsidūriau gana netikėtai, ir, priešingai nei daugumai kolegų institute, man tai nebuvo pats pirmas studijų pasirinkimas. Jis buvo antras ir iki jo teko ateiti gana vingiuotu keliu, kuriam ryžtis įkvėpė ne tik viešai matomos įkvepiančios politinės figūros, bet ir anuomet TSPMI studijavusi draugė.  

Mokyklos metais mane domino be galo daug sričių: nuo literatūros, politikos iki fizikos ar technologijų. Nors aplinkiniams atrodė, kad mano vieta yra socialiniuose moksluose, pati jau 9-oje klasėje buvau tvirtai apsisprendusi, kad po mokyklos stosiu į fiziką. Ir nors 12-oje klasėje buvo periodas kai ėmiau galvot ir apie informacinių technologijų studijas VU MiF, vis vien entuziastingai eidavau pas tuometinius VU FF pirmakursius paklausyti jų paskaitų. Tais pačiais metais teko ir lazerių inžinierės profesiją televizijoje pasimatuoti, ir aktyviai susidomėti CERN veikla. Tačiau pačios studijų metais tas žavesys ėmė blėsti – drąsiai įsisukusi į studijas galiausiai ėmiau jausti, jog nesijaučiu laiminga, kad man kaip žmogui kažko labai stipriai trūksta ir savo ateities ten nematau. Ir nors visuomenėje vis dar gajus įsitikinimas, kad baigus tiksliųjų ar fizinių mokslų studijas tarsi gali daryti bet ką ir būti kuo tik nori, taip nesijaučiau. Todėl galvodama apie tai, ką noriu veikti ateityje, supratau, kad man reikia kitų mokslų, kurie padėtų išpildyti save visapusiškai. 

Antrais studijų metais ėmiau vis labiau atkreipti dėmesį į tuomet VU TSPMI studijavusios draugės patirtis. Turime juokingą istoriją – jos stojimo metais į VU TSPMI, bandžiau ją atkalbėti, bet po to pati čia atėjau mokytis įkvėpta jos. Pasakojimai apie studijų programą, dėstytojus, skatinamas diskusijas, atmosferą institute ir jo žmones, paskatino pažvelgti į institutą kitu kampu. VU TSPMI man ėmė asocijuotis su durimis į platesnį pasaulį. Ir išties čia atradau tą ieškotą pilnatvę bei galimybes, kurios man padeda kasdien. 

Šalia politikos mokslų studijų esi įsitraukusi į IT sritį. Kaip save atradai technologijų srityje? 

Čia save atradau palaipsniui. Paskutiniais metais mokykloje, o ypač fizikos studijų metais, ėmiau vis labiau domėtis technologijomis, kuriamais produktais IT industrijoje, jų funkcionalumais, dar vėliau – naudotojo patirties dizainu, sistemų architektūra. Draugai, dirbę IT sferoje, kurdavo sistemas, kurias testuodavau, po to pateikdavau jiems pasiūlymus ir diskutuodavom, kaip galėtų būti geriau ir kodėl taip turėtų būti, ką ir kada reikėtų pakeisti. Ilgainiui pastebėjau turinti požiūrį, orientuotą į produkto naudotoją – kas jis yra, kodėl taip yra sukurta, kokia jo problema yra sprendžiama? Dažnai tiesiog panerdavau į pačiai be galo įdomius procesus ir nesinorėdavo iš to išeiti. Draugai ėmė skatinti pasidomėti produkto kūrimo sritimi, tačiau pati nesijaučiau užtikrinta. 

Pirmais studijų metais VU TSPMI nuėjau dirbt į banką, bet šalia to vis papaišydavau dizainus, kaip galėtų veikti ir atrodyti internetiniai puslapiai – man buvo tiesiog be galo įdomu. Galiausiai pradėjau vakarais eiti į grafinio dizaino kursus tam, kad išmokčiau naudotis įrankiais. Tačiau tai, kad man įdomu, nebuvo pakankama priežastis kažką keisti, kol galiausiai neatsidūriau BNS (Baltic News Service) naujienų agentūroje, kuri tuomet ieškojo duomenų specialisto IT skyriuje. Jiems buvo reikalingas įvairiapusiškas žmogus, kuris ne tik duomenis rinktų, bet ir įžvalgas pritaikytų kuriant naujas ar tobulinant egzistuojančias vidines sistemas, prireikus sukontaktuotų su žurnalistų duomenų šaltiniais. Man tai pasirodė nereali ir universali galimybė – maniau, kad dirbant žiniasklaidoje galėsiu pritaikyti žinias, kurias įgysiu studijuodama politikos mokslus, analitikoje palaikysiu fizikoje sukauptas žinias, o sistemų kūrimas juk kelias į produktą, dizainą! Manau, kad mano patekimas ten, sutikti ir palaikantys žmonės, man padėjo žengti pirmus žingsnius kelyje į produkto kūrimą. Prie to tikrai stipriai prisidėjo tuometinis vadovas, palaikęs mano susidomėjimą ne tik produkto dizaino, bet ir jo kūrimo srityse.  

Domintis drąsiau, ėmė darytis vis įdomiau, o tuo pačiu ir sunkiau. Ėmiau ieškoti, kaip galiu dar geriau atlikti savo darbus, ko eigoje buvo daug mokymosi, knygų, įvairių fizinių ir online kursų. Taip pat dalyvavau Women Go Tech mentorystės programoje, kurioje gilinau žinias UX dizaino srityje. Dalyvaudama programoje labiau susipažinau su produkto kūrimo procesu, jo gerosiomis praktikomis tiek iš teorinės, tiek iš praktinės pusės, kas lėmė “teisingiausio kelio” sau paieškas. Galiausiai pajutau, kad reikia apsispręst, kur link noriu judėti toliau – produkto dizaino, ar produkto kūrimo bendrai. Kadangi buvau žmogus pilnas visko, produkto kūrimas ir produkto vadovo rolė pasirodė ideali vieta, kurioje labiausiai save ir atradau, galėjau pritaikyti turimas bei įgyjamas žinias, gauti galimybę nuolat tobulėti ir mokytis.  

Su kokiais didžiausiais išbandymais susiduri dirbdama IT srityje ir kas joje itin Tave žavi? 

Technologijų srities kasdienybėje dažnai susitinka inovacijos, kūryba ir netobulai veikianti realybė. Čia vykstantys procesai leidžia pažintį pasaulį ir iš tiesų kurti pokytį, padėti keisti žmonių įpročius bei kurti tvarius, progresyvius sprendimus. Tai visuomet yra didelis išbandymas, bet tuo pačiu ir didelis įkvėpimas. Mane pačią be galo žavi galimybė prisiliesti prie skirtingų sričių, kurti produktus žmonėms, sprendžiant jų problemas – ar tai būtų kasdien lekiantys ir labai skirtingų poreikių žmonės, kuriantys savo internetinius puslapius, ar didelės korporacijos, siekiančios suteikti geriausius mobilumo sprendimus savo darbuotojams. Darbe dažnai tenka prisiliesti prie įvairių sričių: analitikos, dizaino, kartais žvilgtelėti į kodą ar patestuoti produktą. Mano pačios didžiausi iššūkiai – naudotojų ir verslo poreikių suderinimas, pateiktos informacijos supratimas, geriausių sprendimų ieškojimas, gebėjimas pamatyti plačiau, itin dinamiška aplinka. 

Kokie įgūdžiai ir savybės, įgytos studijuojant politikos mokslus tau padeda dirbant IT sferoje? 

Studijos VU TSPMI padėjo pamatus mokantis pozicionuoti save, atliktus darbus, turimas įžvalgas. Vien rašto darbai išmokė greitai atrasti reikalingą informaciją ir ją pateikti kaip įmanoma kokybiškiau. Dauguma studijuotų dalykų atranda savo vietą mano kasdienybėje, pavyzdžiui, kokybiniai ir kiekybiniai tyrimų metodai išmokė surinkti ir analizuoti duomenis, iškelti hipotezes, suformuluoti klausimus, kas padeda dirbant su vartotojais. Su tarptautine politika susiję dalykai taip pat atranda savo vietą, pavyzdžiui, galvojant apie kuriamą produktą užsienio rinkoje, tenka atsižvelgti ne tik į vartotoją, bet ir kontekstą, kuriame jis veikia – jam įtaką dažnai daro ne tik jo pasirinktas gyvenimo būdas, bet ir vietos bei užsienio politikų priimami sprendimai. 

Ne vienerius metus iš darbo rinkos specialistų galima išgirsti, kad Lietuvai trūksta IT srities darbuotojų. Ką galėtum patarti visiems, kurie mąsto apie galimybes ir perspektyvas IT rinkoje, tačiau galbūt nedrįsta? 

Galėčiau pasiūlyti keletą dalykų. Visu pirma – atsakyti sau į klausimą, kodėl sritis jiems yra įdomi ir kodėl nedrąsu? Tenka pripažinti, kad tai nėra paprastas, lengvas ir visada sėkmingas kelias. Jis pastoviai reikalauja investicijų į žinias ir prioritetus. Tačiau norisi tikėti, kad su motyvacija, nuosekliu darbu, viskas  yra įmanoma. Drąsos stoką dažnai lemia techninių žinių stygius arba baimė suklysti. Techninės žinios yra įgyjamos per praktiką. Atkreipčiau dėmesį į tai, kad IT sritis yra labai universali, draugiška bei atvira žmonėms – čia galima atrasti nuostabių savo srities specialistų, kurie mielai padėtų, pasidalintų savo patirtimi, žiniomis. Įkvėpti drąsos gali įvairios mentorystės programos, IT akademijos. Pačios įmonės dažnai noriai ieško praktikantų, kuriems suteikia galimybę mokytis prisiliečiant prie realių projektų, leidžiant pajusti savo vietą.  

Ką rekomenduotum pamatyti, paskaityti ar išbandyti institutui ir jo bendruomenei? 

Institutui, jo bendruomenei rekomenduočiau paskaityti šį tą ne iš politikos sferos: Don Norman knygą “The Design of Everyday Things”, kuri atkreipia dėmesį į mus kasdien supančią aplinką, kasdien naudojamus daiktus. Nir Eyal knygą “Hooked”, kuri gali atskleisti įdomių dalykų apie tai, kaip yra kuriami įpročiai ir produktai, kuriuos naudojame kasdien, kaip pavyzdžiui Instagram, Pinterest, Facebook, ar Twitter.