Kas tu esi? Kokia tavo istorija?

Esu Ingrida Jotkaitė, iš Utenos atkeliavusi į Vilnių studijuoti bei dirbti – tai yra paprasčiausias atsakymas į klausimą, kas aš esu. Turiu skirtingus vaidmenis: vieniems esu tik universitete matoma bendrakursė, kuri visada skuba Vokiečių gatve, kitiems – kolegė, turinti skirtingas ir ne visada lengvai iš šono perprantamas atsakomybes, o tretiems – „gramatikos nacė“, „amžinai veiklų ir planų apsupta draugė“ ir dar keli aplinkui besisukantys vaidmenys.

Mano istorijoje pats svarbiausias posūkis įvyko vieną vasarą, kurią praleidau Vokietijoje. Iki tos vasaros nuolat kartojau, kad niekada nestudijuosiu  ir neplanuosiu savo ateities Lietuvoje, bet sugrįžusi ir pradėjusi mokytis devintoje klasėje, ėmiau ieškoti įvairių galimybių savanoriauti, prisidėti prie projektų ne tik savo mieste, bet ir visoje Lietuvoje. Ilgainiui priimti sprendimai atvedė iki to, kas esu šiandien, ką veikiu ir kokią savo asmenybę kuriu.

Kokia veikla užsiėmei mokyklos bei užsiimi studijų metu?

Niekada nebuvau „gryna“ moksleivė ar studentė. Mokyklos laikais įprastas pamokas derinau su pamokomis dailės mokykloje, vėliau visas savaitės popietes skirdavau choreografijos salei ir šokiams su palaikymo komanda krepšinio aikštelėje. Žinoma, tuo pačiu metu vyko įvairūs renginiai ir konkursai, kurie savanoriškai ar su mokytojų paskatinimu neaplenkdavo manęs kaip nuolatinės dalyvės.

Tuomet dar negalėjau žinoti, kad viena veikla ir jos metu sutikti žmonės atneš beprotišką kasdienybę, kuria tenka ir džiaugiuosi, ir kartais jausti susirūpinimą šiandien. Visada mėgau rašyti ir analizuoti, todėl internete ieškojau galimybių, kur galėčiau pritaikyti tą pomėgį. Visai netikėtai atradau anketą tapti jaunąja žurnaliste. Nuo 14 m. prasidėjo mano pažintis su informacijos tinklu „Eurodesk“, šiandien geriau atpažįstamu kaip didžiausiu jaunimo naujienų portalu www.žinauviską.lt. Buvau ilgametė žurnalistų komandos narė, turėjau galimybę dalyvauti didžiausiuose renginiuose, vykusiuose Lietuvoje, ir nagrinėti itin skirtingas temas. Vėliau supratau, kad žurnalistika nėra vienintelis būdas, kuriuo pati galiu skleisti informaciją, todėl tapau „Eurodesk“ atstove-savanore savo mieste, kur organizuodavau įvairias veiklas jauniems žmonėms. Atvažiavusi į Vilnių sulaukiau pasiūlymo tapti tos pačios programos redaktore.

Šiandien dirbu Lietuvos jaunimo organizacijų taryboje ir esu Eurodesk Lietuva programos vadovė. Tai Europos jaunimo informacijos tinklas, nemokamai teikiantis informaciją jauniems žmonėms ir dirbantiems su jaunimu apie finansavimo ir mobilumo galimybes: tarptautinę savanorystę, stažuotes, praktiką, darbą, studijas, keliones ir tai, kas gali būti aktualu jaunam žmogui. Taip pat esu atsakinga už bendrinio jaunimo informavimo ir konsultavimo sistemos vystymą Lietuvoje. Kartu su partneriais skirtinguose miestuose siekiame užtikrinti informacijos prieinamumą vienoje vietoje jauniems žmonėms: kokybiškas konsultacijas nuo asmeninio finansinio raštingumo, sveikatos klausimų iki tarptautinių savanorystės ar darbo programų. Nesu tikra, ar žodis „kasdieniška“ tinka apibūdinti mano darbo dieną: vieną dieną galiu dirbti su ataskaitomis, bendrauti su skirtingomis institucijomis ir savivaldybėmis, o kitą – dalyvauti tarptautiniame susitikime ar konsultuoti jauną žmogų dėl darbo galimybių JAV ar savanorystės Europoje. Tai būtų mano trumpas atsakymas kurso draugams, kurie klausia, ką aš veikiu, kai praleidžiu paskaitą, seminarą ar veidu išduodu šiokį tokį nuovargį.

Kodėl pasirinkai studijuoti TSPMI?

Jau devintoje klasėje turėjau tokį nusiteikimą, kad studijuosiu TSPMI, tačiau, aišku, ko tik nenutinka vargšui abiturientui. Dvyliktoje klasėje išankstiniu būdu buvau įstojusi į visai kitą universitetą. Ilgai dėliojau pliusus ir minusus, nes pakankamai gerai žinojau, ko galiu tikėtis iš vieno ir kito. Tikriausiai kiekvienas mokyklos abiturientas turi komikso vertą savo istoriją, tad ir aš paskutinę naktį dvejojau taip, kad pirmose eilutėse dėliojau ir visai kitas programas: skandinavistiką, filologiją, ekonomiką ir pan. Galiausiai apsistojau ties TSPMI. Net ir pradėjusi studijas čia, ilgai neapleido dvejonės, todėl pirmo semestro metu vis užsukdavau į kito universiteto paskaitas. Galiausiai supratau, kad nežinau, ar tai yra geriausias sprendimas bendru požiūriu, nes juk sužinai tik tada, kai išbandai skirtingas galimybes, bet supratau, kad šis sprendimas yra geriausias pasirinkimas iš viso turėto dvejonių sąrašo.

Manau, kad pirmaisiais studijų metais yra nedrąsu kritiškai mąstyti prieš save patį: stengiesi įsisavinti ir priimti visas idėjas. Mane kartais apimdavo jausmas, kad nejaučiu susidomėjimo kai kuriems kurso metu dėstomiems dalykams, kuomet kiti su pasimėgavimu imdavosi papildomos literatūros analizės. Kai esi pirmųjų studijų metų studentais, tau nebūtinai yra savaime suprantamas toks jausmas, todėl jautiesi apsiraizgęs dvejonėmis. Visgi po poros semestrų atradau „savas“ kryptis bei disciplinas ir, svarbiausia, sau įsivardijau, kad aš esu savo tikslų ir rezultatų autorė.

Kaip tu prisidedi prie pasaulio kūrimo?

Manau, kad nekurdamas savęs, neprisidėsi prie pasaulio pokyčių, ir atvirkščiai. Studijos, darbas ir papildomos veiklos šiandien yra mano priemonės, kuriomis kuriu savo asmenybę. Šiame gyvenimo etape didesnį dėmesį skiriu tobulėjimui bei mokymuisi – iš aplinkos, iš žmonių – tačiau tikiu abipusiais mainais. Stengiuosi ir tikiu, kad mano kasdienis nekasdieniškas darbas taip pat kuria pokyčius: iš pradžių mažus – pavienių asmenų, kurie galbūt atranda vietinės reikšmės savanorystės galimybes, o galiausiai po poros metų tampa tikraisiais Lietuvos ambasadoriais – tais, kurie pasižymi plačiu mąstymu, turi patirties ir kuria galimybes pokyčiams.

Papasakok vieną įdomią istoriją, įvykusią TSPMI

Manau, daugelis studijuojančių TSPMI žino tą situaciją, kuomet atsakęs, kad studijuoji politikos mokslus, sulauki replikos ar klausimo apie Seimą bei politiko karjerą. Visada šiuos pašnekovus noriu nukelti į tuos pirmuosius susitikimus su dėstytojais, kurie prašydavo kiekvienam eilės tvarka papasakoti apie save. Tuomet išgirsti ir suvoki, kiek daug skirtingų asmenybių susirenka vienoje auditorijoje, iš kurios veda kur kas daugiau pasirinkimų nei gali pasirodyti tavo pašnekovui.