Juozai, į VU TSPMI įstojote 2007 metais. Kas paskatino studijuoti būtent Tarptautinių santykių ir diplomatijos magistro programą?

Priežasčių buvo tikrai daug. Pagrindinės – buvau be magistro, bet su daug laisvo laiko, tuometinis TSPMI vadovas buvo žinomas kaip Mikutavičius, „Tarptautiniai santykiai ir diplomatija“ skambėjo geriau už bet kurį mano kurtą dainos pavadinimą, ambasadoriaus duona ar darbas Užsienio reikalų ministerijoje užtikrintų pajamas ir gilioje senatvėje, o dar būtų ką rašyti knygose, prisimenant pasaulinių krizių sprendimo užkulisius ir santykius su įtakingiausiais.

Studijavote tuo pačiu metu, kai priklausėte grupei B‘Avarija. Kaip sekėsi derinti studijas su koncertais ir repeticijomis?

Grupėje Bavarija esu iki šiol, esu šio kolektyvo įkūrėjas. Stojimo metais, o dar ir metus prieš tai, mes nebekoncertavome tiek daug, kaip 1997-2005-aisiais. Laiko buvo iki valios, o protingu atrodyti labai norėjau. Prof. R. Lopatos iškalba, vertinant politinį gyvenimą, man tikrai darė įspūdį. O dar E. Kūris… Na, tikrai atrodė, kad jei nori būti protingas ir svarbus, vienintelė vieta, kurioje tikrai deramai pasiruoši demokratinės dvasios ir intelekto aristokratijos gyvenimui, yra tik VU TSPMI.

Bijojau neįstoti. Ruošiausi. Atsakingai! Mokėjau pinigus už bibliografijos stojamiesiems paruošimą ir vieną klaipėdiečio politikos mokslų akademiko konsultaciją. Pavyko! Atrodo, kad už stojamąjį gavau 8-ių balų įvertinimą, patekau tarp kokių 35-ių laimingųjų, priimtų į tą programą. Įstojo vienas iš septynių.

Mokslų pradžia sutapo su pirmagimės atsiradimu. Studijos tapo idealia proga ne tik didžiules ikitolinio išsilavinimo spragas užkaišyti, niekada nesimokytos anglų kalbos žodžių pramokti, bet ir pabėgti nuo visiško pasimetimo prižiūrint naujagimę. Bakalauro studijas baigiau Klaipėdos universitete. Dramos režisūros diplomas buvo gražus, tik gerokai per tolimas Tarptautinių santykių ir diplomatijos mokslų dalykams. Pirmuosius mokslo metus praleidau bibliotekoje. Neatsimenu nė vienos dienos, kad tam kaip nors būtų trukdžiusi grupės veikla. Mokiausi ir tiek. Antrosios sesijos vidury, pirmo kurso pabaigoje, sudalyvavau Akademinėje politologų olimpiadoje. Iš kur tiek pasitikėjimo savimi?! Atrankiniame etape buvau 8-as, atrodo. Ji buvo organizuojama jubiliejinį, 10-ąjį kartą, finalas vyko Seime. TSPMI atstovai nugalėtojais tapo, atrodo, 5-is kartus iš 9-ių. Žodžiu, jaučiau spaudimą.

Finale pasisekė. Didžioji dalis klausimų buvo kaip tik iš prieš porą mėnesių dr. Tomo Janeliūno paskaitose privalomos perskaityti knygelės. Dar dabar turiu jos nelegalią, atšviestą kopiją. Abiejose, teorinėje ir praktinėje (derybų), dalyse komisijos buvau pripažintas nugalėtoju. Štai taip, šešiose iš dešimties Akademinės politologijos olimpiados, kurią organizuoja VDU studentai, laurais puošėsi VU TSPMI jaunimas. Vienas iš jų – aš, absoliutus politologijos pirmametis nuo jauduliu žliaugusias pažastis dengęs baltais marškiniais. Kai man dukra kada nors priekaištaus, kad manęs per mažai buvo jos kūdikystėje, kaip pasiteisinimą ištrauksiu Olimpiadoje pelnytą stiklinį nugalėtojo obeliską.

Per savo karjerą dirbote radijuje, televizijoje, įvairiose bendrovėse. Ar per karjerą teko pasinaudoti žiniomis įgautomis per studijas?

Tiesiog neįtikėtina, kiek daug dalykų gautų, išmoktų TSPMI, naudoju bet kuriame daromame darbe. Esminiai – struktūruoti, analizuoti, abejoti, oponuoti, argumentuoti, net nesuprantant stengtis suprasti. Tikrai nežinau, ko mokydavo graikiškos civilizacijos lopšiuose – filosofijos mokyklose, bet man magistro studijose įgytas pasaulio suvokimas, žinių rinkimo ir atsirinkimo gebėjimai, tapo esminiais priimant ar stengiantis priimti racionalius sprendimus. Gausybėje informacijos išsirinkti, kas svarbiausia, apsibendrinti, pasidaryti planą, jį nuosekliai išpildyti, padaryti logiškas, argumentuotas išvadas… Tai pagrindas, kurį gavau šiose magistro studijose. Kiekvienam savo kelias, džiaugiuosi, kad manasis vingiavo ir TSPMI koridoriais.

Pastaraisiais metais esate mažiau matomas viešojoje erdvėje. Kuo užsiimate šiuo metu? Ar jūsų veiklas trikdo pandemija?

Kažkiek užsiimu analitine veikla, šio darbo kokybiškai, be aukščiau paminėtų žinių ir įgytų gebėjimų, nepadaryčiau. Kuriu įvairius muzikinius ir nemuzikinius girdimus dalykus. Iš jų labiausiai užveža įgarsinimai – dokumentinių filmų, knygų, pranešimų, reklamų. Ir čia ruošiant, redaguojant tekstą praverčia magistro studijose įgautos žinios.

Labai pasigendu man patinkančios renginių vedėjo veiklos. Tikiu kad per artimiausius metus ar du viskas normalizuosis ir darbai garso studijoje taps naudingų laiko praleidimu tarp renginių.

Pabaigai, gal norėtumėte ką nors palinkėti VU TSPMI bendruomenei?

Drąsos ir ambicijų! Proto, fantastiškų dėstytojų, administracijos darbuotojų, įvairiausių požiūrių sankirtų, kūrybiškų studentų, nuostabiai įrengtų auditorijų jūs ir taip pavydėtinai daug turite!