Esi VU TSPMI absolventė, kodėl pasirinkai studijuoti politikos mokslus? Ką tau šiandien reiškia institutas? 

Į TSPMI atėjau labai atsitiktinai – svajojau apie studijas Lietuvos karo akademijoje, bet nepavyko įgyvendinti šito tikslo, tada ilgai svarsčiau, kur eiti. Buvau pakankamai pilietiška, domėjausi istorija, man atrodė, kad mūsų karta turėtų būti kitokia, aktyvesnė, prisidėti prie valstybės ateities realiais darbais. Turbūt būčiau nuėjus į teisės arba istorijos sritį, bet priduodant stojimo dokumentus (tada dar reikėjo tai daryt gyvai ir atlikinėti visokius biurokratinius formalumus) iš komisijos narės išgirdau apie institutą. Ir prirašiau šitą į savo norų sąrašą. Panašu, kad nesuklydau – iki šiol didžiuojuosi, kad studijavau, tobulėjau ir užaugau kaip žmogus kartu su institutu ir jo bendruomene.

Koks tavo įsimintiniausias prisiminimas, susijęs su studijomis institute?

Kol mokiausi bakalauro studijose, TSPMI turėjo mainų programą su LKA – kariūnai atvykdavo paragauti studento kasdienybės, o mes galėdavom užsivilkę uniformą truputį prisiliesti prie karybos mokslų. Tie mainai man kaip civilei davė labai daug – bendrą suvokimą apie discipliną, krūvį, atsakomybę, bet svarbiausia – didelį pasitikėjimą kariuomene ir tais žmonėmis, kurie kasdien saugo mūsų rytojų.

Po studijų nusprendei atlikti tarnybą kariuomenėje. Kokios priežastys lėmė Tavo pasirinkimą?

Meilė kariuomenei gimė dar studijuojant, už tai esu dėkinga ir patirtims, kurias suteikė institutas, ir žinioms, kurias gavau mokydamasi apie saugumo strategijas, konfliktų analizę ir kitus tarptautinių santykių dalykus. Ir mintis, kad noriu prisidėti prie krašto gynybos, niekaip neapleido. Studijų metais profesinę praktiką atlikau NATO ENSEC COE. Turėjau labai profesionalų viršininką – plk. Romualdą Petkevičių, tai pagarba Lietuvos kariuomenei tik dar labiau išaugo. Žinojau, kad nebus lengva ir paprasta, tad norėjau ateiti į tarnybą pasiruošusi – tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Taip sutapo, kad Lietuvoje atnaujinus privalomąją pradinę karo tarnybą, svarstant, kada pradėti, sužinojau, kad pavyko įstoti į TSPMI magistro programą. Kadangi tokios vietos nesimėto, mokslus baigiau, bet prieš ginantis magistro baigiamąjį darbą jau žinojau, kad už gero mėnesio manęs laukia tarnybos pradžia. Meilė Tėvynei ateina kartu su didele atsakomybe už tos Tėvynės ateitį. Tą suvokia didžioji dauguma TSPMI studentų. Bet aš tą atsakomybę prisiėmiau ganėtinai tiesiogiai, ir šiuo sprendimu džiaugiuosi iki šiol.

Šiuo metu aktyviai sportuoji. Kaip save atradai sporte? Kas Tave motyvuoja sportuoti?

Sportas tikrai nebuvo naujovė – tik studijos ir jų intensyvumas iš pradžių buvo nustūmę sporto planus kažkur toli. Mokydamasi TSPMI išbandžiau beveik viską, ką gali veikti VU studentai – pradedant alpinizmu ir baigiant svorių kilnojimu. Supratau, kaip svarbu derinti fizinę ir protinę veiklas, kaip jos viena kitą papildo ir suteikia energijos, motyvacijos, disciplinos – visko, ko reikia sėkmei ir įprastame gyvenime. Aišku, ruošiantis tarnybai, sporto atsirado kur kas daugiau, nes turėjau pasiruošti normatyvams ir kasdienei fizinei veiklai. Kariuomenė suteikia sąlygas atstovauti savo dalinį ar net savo šalį įvairiose varžybose Lietuvoje ir užsienyje. Garbė yra vilkėti uniformą ir dar didesnė garbė yra su Trispalve atsistoti ant nugalėtojų pakylos. Tad dėl tos garbės nesunku ir paaukoti ne tokius reikšmingus dalykus pasiruošimo procese, ar pakentėti ir iš savęs išspausti daugiau per varžybas.

Ką rekomenduotum pamatyti, paskaityti ar išbandyti institutui ir jo bendruomenei? 

Kadangi TSPMI studentai visada pasižymėjo tuo, kad turėdami didžiulius kiekius privalomos literatūros, rašto darbų deadline‘us, kurie baigėsi vakar, ir diskusijas, kurioms pasiruošti kartais užtekdavo tik permesti akimis kolūkiečio kompendiumą (taip, toks irgi buvo), dar suspėdavo ir į žmones išlįst, aš tikrai nesiūlysiu privalomų skaitinių J

Skatinu visus išmokti kartais atsiriboti ir atsitraukti nuo intensyvių bandymų paaiškinti pasaulį – nesvarbu, ar jums veikia jogos pamokos, ar kelionės į kalnus, ar boksas – raskite veiklos, kur dirbtų jūsų raumenys ir valia, ne vien smegenys, bus lengviau ir darbus laiku padaryti, ir kojų neskaudės lipant į 4 aukšto auditorijas J

Ką norėtum palinkėti VU TSPMI bendruomenei 30-ojo gimtadienio proga?

Institutas visada buvo vieta, kur susitikdavo patys įvairiausi žmonės. Mano kurse užaugo ne vien politikai ir politologai, bet ir filosofai, kultūros tyrinėtojai, muzikantai, sociologai ir amatininkai – jau pats faktas, kad tiek skirtingų patirčių ir požiūrių galėjo kartu diskutuoti, mokytis išgirsti visiškai jiems nesuvokiamas nuomones, suprasti kitokius požiūrio kampus – visa tai yra didžiulis privalumas. Linkiu to neprarasti ir išlaikyti galimybę studentams netapti suštampuotais išsilavinimą įgijusiais statistiniais vienetais. Individualumas yra svarbu, jis leidžia mums nenutolti nuo realybės ir suprasti, kodėl pasaulis veikia pagal Makiavelio principus, bet visgi mes sugebam nustebinti vieni kitus netikėtais gerumo proveržiais.