Laurynai, kada ir kaip patekote į VU TSPMI? Kodėl pasirinkote tiek bakalauro, tiek magistro programas studijuoti būtent čia?

Baigęs vidurinę mokyklą svarsčiau, kur stoti ir išsigryninau du variantus. Antru numeriu įrašiau statybos inžineriją: aiškus ir konkretus mokslas atrodė perspektyvus, įdomus, „rimtas“, natūraliai sekėsi tikslieji mokslai. Na, o pirmu numeriu įrašiau TSPMI. Keli vyresni pažįstami institutą rekomendavo dėl šiuolaikiško ir kokybiško mokymo, o su neblogais egzaminų rezultatais galėjau tikėtis sėkmingo konkursinio balo. Be to, mėgau paaugliškus filosofinius pamąstymus, tad politikos mokslai viliojo savo įvairiapusiškumu.

Baigęs bakalauro studijas, po kelių metų pertraukos pasiilgau namų darbų ir akademinių iššūkių, tad apsidžiaugiau atsiradus naujai politikos ir medijų programai. Tai buvo proga sujungti bakalauro studijų patirtį su laisvalaikio pomėgiu – fotografija. TSPMI studijų kokybę ir instituto atmosferą jau pažinojau, tad stodamas į magistro studijas jaučiausi lyg „grįžčiau“ mokytis. Taigi, buvau vienas iš pirmųjų programos studentų.

Kokie ryškiausi prisiminimai iš studijų institute laikų? Kokie dėstytojai ir studijų dalykai patiko labiausiai ?

Ryškiausi prisiminimai susiję su bendrakursiais. Pirmame kurse išbandžiau įvairias organizacijas, veiklas, buvome aktyvūs renginių dalyviai. Tai buvo tinkamas laikas ne tik sugerti žinias paskaitų metu, bet ir susidraugauti su (maždaug) šimtu panašia kryptimi žvelgiančių bendraamžių. Bakalauro studijų metu didelį įspūdį darė dėstytojų charakteriai: Ramonaitės profesionalumas, Bumblausko charizma, Radžvilo egocentriškumas, Jokubaičio… irgi ir t.t.  Daug skirtingų dėstytojų ir studijų dalykų kaip reikiant praturtino jaunuolio pasaulio suvokimą. Vis dėlto labiausiai patiko magistro studijų dėstytojai ir dalykai, nes jaučiausi labiau kompetentingas, motyvuotas ir aktyviau įsitraukęs į studijų turinį.

Žinome, kad itin mėgstate oro balionų sportą. Kaip susižavėjote šia išskirtine veikla ir koks jos santykis su jūsų išsilavinimu politikos mokslų srityje?

Oreivystę (kitaip nei studijas) ne pasirinkau, o paveldėjau. Nuo mažens buvau netoli oro balionų, dar nebaigęs mokyklos išlaikiau piloto licenciją, kaupiau patirtį ir vėliau tai tapo ne tik hobiu, bet ir pajamų šaltiniu. Bakalauro studijų metu teko ugdyti gebėjimą rašyti (rašto darbus), kurį sėkmingai pritaikiau oreivystėje. Skraidymas yra tik dalis mano kasdienio darbo. Kitaip nei daugumai gali pasirodyti iš šalies, oreivystėje daug dėmesio skiriame dokumentacijai: reglamentams, taisyklėms, formuliarams, priežiūros, naudojimo, skrydžių vadovams ir procedūroms. Tenka šiuos dokumentus ir jų sistemas analizuoti, versti, kartais netgi kurti.

Gal galite pasidalinti didžiausiu nuotykiu, susijusiu su oro balionais?

Žinoma, nuotykių buvo daug! Vienas jų, pavyzdžiui, buvo dalyvavimas su tėčiu Robertu Komža 2016 m. Pasaulio dujinių oro balionų čempionate (60th Coupe Aéronautique Gordon Bennett) Vokietijoje, Gladbecke. Tai – seniausios varžybos aviacijos istorijoje, tačiau mes buvome pirmieji jose dalyvavę lietuviai.

Dujiniai oro balionai pildomi vandeniliu arba heliu, jie skiriasi nuo karšto oro balionų, kuriuos įprastai matome Lietuvoje. Varžybų tikslas paprastas – nuskristi kuo toliau nuo pakilimo vietos Europos žemyno ribose (su kelių šalių išimtimis). Nusileidome po ~19 val. Prancūzijoje, netoli Alpių, ~430 km nuo pakilimo vietos. Tų metų nugalėtojai per ~60 val. nuskrido ~1800 km, tad mes nebuvome jiems rimti konkurentai. Smagu prisiminti, kai, ištiesęs kojas krepšyje, sklendžiant virš debesų, skaičiau A. Tereškino „Popkultūrą“.

O kaip studijų TSPMI metu įgytos žinios ir gebėjimai jums padeda profesiniame ir/ar kasdieniame gyvenime?

Bakalauro studijų metu, manau, mokėmės dalyvauti sprendimų priėmime, t. y. įvertinti situaciją, analizuoti aplinkybes, interesų grupes, formuluoti sprendimus, juos siūlyti, apginti ir pasirinkti. Žvelgiant plačiau, tai kiekvienam iš mūsų praverčia kiekvieną dieną. Na, o mano profesiniame gyvenime tai – būtina, nes tenka bendradarbiauti su skirtingomis grupėmis, institucijomis ir įmonėmis: nuo teisinių dokumentų ruošimo orlaivių techninei priežiūrai iki programų sudarymo mokymo organizacijoje.

Galiausiai, ko galėtumėte palinkėti TSPMI bendruomenei šiuo sudėtingu laikotarpiu?

Kiekvienas laikotarpis pasižymi savais iššūkiais. Linkiu atkreipti dėmesį į bendrakursius ir bendraminčius, esančius aplink – tai yra didžiausia studijų dovana. Būtent jie ir padės susidoroti su sudėtingomis užduotimis bei primins, jog jas įveikus reikia atšvęsti.