Luka Marija, kaip atsiradai VU TSPMI? Kodėl susidomėjai politikos mokslais?

Apie politikos mokslus kaip apie galimą ateities studijų discipliną iš tiesų negalvojau iki devintos klasės, kuomet sudalyvavau lietuviškajame MUN – Jungtinių Tautų darbo simuliacijoje. Tuomet supratau, jog pomėgį tiek tiksliesiems, tiek humanitariniams bei socialiniams mokslams galėčiau realizuoti būtent tarptautinių santykių srityje, nes nepaisant dvejonių dėl konkretaus karjeros plano, visuomet žinojau, jog noriu užsiimti prasminga, tarpdisciplinine veikla. Vėliau iki paskutinės klasės svarsčiau dėl universiteto pasirinkimo, tačiau galiausiai apsisprendžiau, jog siekdama dirbti savo šalies labui, noriu ir turiu giliau susipažinti su jos politinės sistemos ir tarptautinių santykių specifika, todėl pasirinkau studijuoti būtent TSPMI – tuometiniu ir dabartiniu mano požiūriu, – kompetentingiausia ir visapusiškiausia politinių mokslų ekspertų kalve Lietuvoje.

Šią vasarą atlikai praktiką Lietuvos Respublikos nuolatinėje misijoje Jungtinėse Tautose, ką ši patirtis tau davė ir kodėl pasirinkai praktikuotis būtent ten?

Praktika Lietuvos Respublikos nuolatinėje misijoje Jungtinėse Tautose buvo nuo pirmo kurso puoselėtos svajonės išsipildymas. Ši patirtis leido save patikrinti daugybėje netikėtų situacijų, vykdyti svarbias užduotis bei organizuoti Misijos renginius, bendrauti su geriausiais mūsų šalies bei pasaulio diplomatais ir politikais. Mano patirtis MUN simuliacijose bei susidomėjimas diplomatinės karjeros perspektyva paskatino siekti šios praktikos didžiausioje ir reikšmingiausioje tarptautinėje organizacijoje. Jau pirmąją dieną Jungtinėse Tautose turėjau galimybę dalyvauti itin svarbiame Generalinės Asamblėjos balsavime dėl Izraelio ir Palestinos konflikto, visos praktikos metu dalyvavau bei rengiau santraukas Lietuvos misijos diplomatams apie Saugumo tarybos posėdžius dėl Ukrainos, Sirijos, Jemeno, Venesuelos bei kitų konfliktų. Taip pat teko dalyvauti pirmą kartą rengtoje Aukšto lygio Kovos su Terorizmu, pirmoje per dešimtmetį organizuotoje R2P, Nusiginklavimo ir Konfliktų Artimuosiuose Rytuose konferencijose, kituose neformaliuose debatuose ir priėmimuose. Praktikai įpusėjus, turėjau išskirtinę galimybę pratęsti jos laikotarpį iki rugsėjį vykusių Aukšto Lygio Generalinės Asamblėjos debatų, kuriuose teko stebėti ir rengti santraukas visų valstybių aukščiausių atstovų – D. Trump’o, E. Macron’o, T. May, – ir kitų pasaulio lyderių kalboms. Mano surinkta informacija buvo naudojama supažindinant Misijos atstovus, URM, Prezidentūros kanceliariją bei Lietuvos diplomatus visame pasaulyje su svarbiausiais nutarimais ir įvykiais Jungtinėse Tautose. Galiausiai, Aukšto lygio GA debatų metu teko padėti prezidentės D. Grybauskaitės, užsienio reikalų ministro L. Linkevičiaus bei sveikatos apsaugos ministro A. Verygos delegacijoms, organizavome daugybės diplomatų išgirtą prezidentės renginį „Economic Growth through Women’s Empowerment”. Taigi, keturių mėnesių, praleistų Niujorke, metu man buvo patikėta nemažai atsakingų užduočių, todėl tikiu, kad įgyta patirtis ir išugdyti gebėjimai bus labai naudingi, o svarbiausia – ši galimybė padėjo man galutinai apsispręsti dėl ateities diplomatinėje tarnyboje.

Mūsų žiniomis, šiuo metu atlieki praktiką Tarptautinėje migracijos organizacijoje Lietuvoje? Kodėl būtent ši sritis ir kaip atrodo tavo darbo diena?

Buvimo Jungtinėse Tautose metu Generalinėje Asamblėjoje vyko konferencija pirmajam tokio masto Pasauliniam susitarimui dėl saugios, tvarkingos ir teisėtos migracijos. Šis renginys, kartu su kitais posėdžiais, kuriuose dažnai buvo aptarinėjama migracijos tema, paskatino daugiau pasidomėti šia problematika. Todėl grįžusi ir pamačiusi, jog Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) — Jungtinių Tautų migracijos agentūros, Lietuvos skyrius ieško praktikantų, nusprendžiau toliau siekti patirties tarptautinėse organizacijose. TMO dirbu Europos migracijos tinklo (EMN) skyriuje, prisidedu prie renginių organizavimo, žiniasklaidos naujienų apžvalgų rašymo ir sisteminimo, duomenų rinkimo bei analizės, studijų vertimo ir rašymo, komunikacijos su EMN ir kitais TMO ekspertais, Lietuvoje esančių užsieniečių bei į kitas šalis išvykusių lietuvių padėties, savo teisių žinojimo gerinimo ir jų konsultavimo, ir taip kasdien sužinau vis naujų ypatybių migracijos tema.

Luka Marija, dalyvavai projekte „Studente, tapk ministru“ ir ėjai Teisingumo ministrės pareigas. Ar patiko ministrės vaidmuo, gal tai tapo tavo svajonių profesija?

Dalyvavimas Lietuvos studentų sąjungos ir Vyriausybės organizuotame, Tarptautinei studentų dienai paminėti skirtame projekte „Studente, tapk ministru!“ buvo dar viena šiemet netikėtai pasitaikiusi, bet labai įdomi galimybė įgyti patirties kiek kitokioje nei įprastai – teisės srityje. Projekto metu savaitę lankiausi Teisingumo ministerijoje ir turėjau galimybę bendrauti bei įstatymų pataisų klausimais konsultuotis su teisingumo ministru Elvinu Jankevičiumi, viceministrais ir tarptautinės teisės departamento atstovais, lankytis ir nagrinėti padėtį Lukiškių tardymo izoliatoriuje. Daugiausiai gilinausi į Europos Žmogaus Teisių Teisme R. Pakso iškeltą bylą prieš Lietuvą, ir pateikiau pasiūlymų šio klausimo sprendimui artėjusiame Europos Sąjungos Tarybos susitikime teisingumo ministrui bei studentų padėties Lietuvoje gerinimui. Ši patirtis leido suprasti, kiek daug valstybės procesų bei politikos įgyvendinimo visgi priklauso nuo pirminio reglamentavimo – teisinių rėmų, kuriuose viskas funkcionuoja. Todėl galiu pasakyti, kad šis projektas paskatino susimąstyti apie tolesnes tarptautinės teisės magistro studijas, ir taip papildyti TSPMI įgytas politikos mokslų bei tarptautinių santykių žinias.

Luka Marija, buvai apdovanota VU TSPMI alumni draugijos stipendija, kaip pavyksta suderinti puikius mokymosi pasiekimus ir visas kitas veiklas?

VU TSPMI alumnų draugijos stipendija buvo labai malonus ir netikėtas apdovanojimas, nes manau, jog mūsų institutas gali pasidžiaugti dešimtimis gabių, tiek akademinę, tiek visuomeninę veiklą vertinančių studentų. Pirmaisiais metais TSPMI, šiek tiek baimindamasi, jog prieš užsiimant bet kokia veikla, svarbu įgyti nemažai tam reikalingų žinių, visas jėgas sutelkiau būtent ties pirmuoju elementu – akademinei veiklai institute. Tačiau ilgainiui, daugiausia įkvėpta kitų studentų, supratau, jog įmanoma sėkmingai derinti tiek studijas, tiek įsitraukimą į įvairias veiklas, užimtumas nebūtinai daro neigiamą įtaką kažkuriai iš veiklos sričių. Įvairios savanorystės bei praktikos leido įsitikinti, jog vien teoriniu požiūriu pasiruošti visoms galimoms situacijoms taip pat sunku – reikia ryžtis susidurti iššūkiais, o būtent bandymų ir klaidų metodu įgyjama patirtis bei žinios įsimena labiausiai. Žinoma, neretai atrodo, jog tampa sunku suspėti, ypač visur siekiant kuo geriausių rezultatų, tačiau, manau, jog užsiėmimų derinimas kaip tik padeda „pailsinti” galvą nuo veikimo viena kryptimi, ir leidžia skirtingais būdais geriau save realizuoti.

Šiuo metu studijuoji paskutiniame kurse, kokie tavo ateities planai po bakalauro baigimo? 

Po ilgų svarstymų nusprendžiau sekančiais metais pasinaudoti Erasmus+ praktikos galimybe, taip pat, jei pavyktų, atlikti stažuotę Europos Sąjungos Parlamente ar Komisijoje, NATO būstinėje. Šiuo metu domiuosi ir keliomis terminuoto darbo galimybėmis. Supratau, jog prieš stojant į magistrą programą, norėčiau dar šiek tiek save „pasibandyti” įvairiose tarptautinėse organizacijose, ir tuomet užtikrintai teikti paraiškas tolesnei specializacijai.