Read English version here: https://bit.ly/LukasEigėlisEN

Papasakok apie savo kelio į VU TSPMI pradžią bei studijas institute. Kokie aspektai tave labiausiai žavi?

Būdamas gimnazijoje kitų pasirinkimų nesvarsčiau – tuo metu susidomėjęs politiniais procesais ir įsitikinęs, kad mano dabartis ir ateitis – Lietuvoje, žinojau, kad atsirasiu VU TSPMI. Pirmieji semestrai suteikė šiltą, intelektualią bendrakursių bendruomenę ir pagerino rengiamų tekstų kokybę.

Ko nežinojau prieš stojant, bet apie ką, turbūt, turėtų žinoti kiekviena ir kiekvienas apie politikos mokslus svarstanti/-is moksleivė/-is, tai prieigą, kurią suteikia TSPMI studentės/-o vardas. Kiekviena valstybinė įstaiga, ministerija ar politikė/-as plačiai atvers duris ir parodys visą viešojo sektoriaus darbą iš arti tik parodžius susidomėjimą ir ambiciją, kuo negalėtų pasidžiaugti mano kolegės ir kolegos iš užsienio universitetų.

Šiuo metu esi ketvirto kurso TSPMI studentas. Papasakok apie savo profesinės praktikos patirtį: kur ją atlikai, ko ji tave išmokė bei kur žadi pritaikyti įgytas žinias?

Tris mėnesius darbavausi Briuselyje, Lietuvos nuolatinėje atstovybėje Europos Sąjungoje – diplomačių ir diplomatų, atstovaujančių Lietuvos interesams Europos Sąjungos Taryboje, būstinėje. Be akivaizdžių privalumų – praktikoje pamatytos ES institucinės sąrangos, derybų meno ypatybių ir daug įgytų žinių apie europines aktualijas – šį rudenį susipažinau su įvairiais tinklaveikos metodais. Tai nebuvo mano pirmasis kraustymasis į Vakarų Europą, tad daugiakultūriškumas ir unikali atliekų vadyba nebuvo iššūkiais – tačiau turbūt ir tai, kad galiu tą pasakyti, yra patirtis. Europietiškas gyvenimas man kol kas patinka, o ką su visomis šitomis žiniomis ir įgūdžiais darysiu – bala žino. Gyvenimas nenuspėjamas, o karjeros keliai vingiuoti, aš atviras visoms galimybėms.

Esi iniciatyvus studentas, turintis patirties nevyriausybinių organizacijų veiklose. Kaip manai, kodėl jaunam žmogui yra svarbu įsitraukti į tokias veiklas?

Daug visur mėtomės fraze „pilietiškumo ugdymas“, pamiršdami jaunimui paaiškinti, kas tai yra, bet tai svarbu – NVO veikla primena, kad kiekviena/-as iš mūsų yra valstybės dalis, o buvimas gera/-u piliete/-čiu prasideda nuo kasdienių veiklų. Ar domėjaisi kas vyksta tavo savivaldoje, ar parašei žinutę savo Seimo narei/-iui, ar patikrinai informaciją prieš pasidalindama/s tuo feisbuko įrašu.

NVO taip pat atneša daug gyvenime padedančių įgūdžių – darbo etiką, aiškią komunikaciją, renginių planavimą, pagarbą kolegių/-ų laikui (po to visi jaunimo NVO žmonės ateina į darbo rinką ir nustemba, kad ne visi tokius įgūdžius turi – taip jų karjeros kelias lengvėja).

Visos komandos ir visi sambūriai taip pat turi labai svarbią funkciją – verčia tave išeiti iš namų ir kažką veikti, nes pasirinkus vienai/-am glūdoti ant sofos pasaulis nepasikeičia. Organizacijose, kuriose buvau ar kurias sukūriau, radau geriausias drauges ir geriausius draugus – tokias veiklas pasirenka būtent tokios/-ie, kurios/-ie visų gyvenimus tik grãžina.

Regis, debatai tapo neatsiejama tavo dalimi. Įkūrei „Vilniaus debatų draugiją“, taip suburdamas puikių debatininkų komandą. Papasakok, kaip tau kilo ši idėja bei ko tave ši veikla išmokė?

Tik perskaičius klausimą paskaičiavau, kad šiam nuotykiui jau penkeri metai! Būdamas šešiolikos netyčiomis atsiradau šioje bendruomenėje ir dar tuomet neįsitraukiau į ją labai aktyviai, bet jau po metų pradėjome draugių/-ų būry kalbėtis, kad dirbant kartu viskas, nuo mūsų pačių įgūdžių tobulinimo iki jaunųjų „ančiukų“ ugdymo, galėtų būti paprasčiau – baigėsi tuo, kad antrą dieną po savo aštuoniolikto ėjau išsiimti elektroninio parašo, kad galėčiau siųsti dokumentus į Registrų centrą. O viskas, kas buvo toliau, kaip sako, istorija.

Debatai man suteikė darbo komandoje, glausto kalbėjimo ir minčių tvarkos įgūdžių, kurie retai paaugliui prieinami – o dar rečiau, kad aštuoniolikmetis mokytųsi kaip tvarkyti buhalterinę juridinio asmens apskaitą ir teiktų paraiškas finansavimo konkursams.

Perdavęs Asociaciją jaunesnėms/-iems bičiulėms/-iams, debatų tiek kaip sporto, tiek kaip ugdymo metodo nepamečiau. Teisėjavau ar organizavau debatų turnyrus daugumoje Europos šalių, esu poros tarptautinių tinklų valdybose, mokiau debatų Vilniaus jėzuitų gimnazijoje, prisidėjau prie -niolikto Vilniaus universiteto debatų klubo atgimimo (kolegės/-os puikiai laikosi, prisijunkite prie jų!)

Turbūt kai viskas baigsis, reikės kokį opusą parašyti apie visa tai, kas nutiko – per daug svarbių istorijų, patirtis prašosi įamžinimo.

Kaip atrodo tavo laisvalaikis? Galbūt turi ypatingų hobių?

Jo lieka vis mažiau. Susimąstau, jog gyvenu per daug gyvenimų vienu metu ir viską paverčiu darbais. Reikėtų to atsisakyti.

Vengiant klišinių atsakymų – skaitau knygas, kad ir per mažai, ir keliauju. Mane traukia politinė satyra ir humoro svarba mūsų gyvenimuose bei komunikacijoje. Ir gaminimas! Tai turbūt išsivystė per tas begalines komandiruotes ir gyvenimą vienam – bet optimalios rizoto tekstūros atitaikymas sugeneruoja daug serotonino.

Ko palinkėtum VU TSPMI bendruomenei?

Tęsti savo puikių tikslų būti mūsų regiono lyderėmis ir lyderiais politikos mokslų plėtroje ir populiarinime įgyvendinimą, dažniau įsitraukti į mūsų šalies politinį gyvenimą ne tik jį komentuojant bet ir tiriant, o gal net ir veikiant, bei neprarasti ambicijos – su ja pasiekiama viskas.

Kaip viešosios politikos atstovas negaliu nepaadvokuoti (kad ir kaip myliu ir gerbiu mano drauges ir draugus tarptautinių santykių sferoje) už didesnį dėmesį mūsų klausimams ir dalykams. Na ir atlikti kapitalinę pertvarką 402 auditorijoje su modernesniu dizainu ir patogesnėmis kėdėmis irgi būtų neprošal. Bet čia jau tokie minimalūs einamieji. Iš esmės, mūsų bendruomenė puiki ir žino, ką daryti toliau.