– Kokia tavo istorija?

Esu Marie-Line Deleye. Gimiau ir gyvenau Prancūzijoje iki 2016 m. liepos 14 d. Tiksliai atsimenu tą datą, kai svajonė gyventi Lietuvoje tapo realybe. Mano mama Lietuvė ir ji nuo pat vaikystės mokė mane su šeima ir draugais bendrauti lietuviškai. 2011 m. per Eurobasket varžybas mane taip sužavėjo Lietuvių  patriotizmas – meilė ir krepšiniui, ir Lietuvai, – kad įsimylėjau mūsų šalį ir nusprendžiau, kad mano tikslai yra studijuoti Vilniaus universitete ir sukurti naują gyvenimą Lietuvoje. Tai buvo taip stipriai užfiksuota idėja, kad neturėjau kitokių minčių. Dabar vis dar sunku patikėti, jog svajonės kartais išsipildo.

– Kokia veikla užsiėmei mokyklos bei užsiimi studijų metu?

Mano „hobis“ mokyklos metais buvo viskas, kas susiję su Lietuva – siekiau kuo daugiau išmokti apie jos istoriją, kultūrą, žmones ir įgūdžius. Dabar VU TSPMI priklausau Studentų atstovybei ir stengiuosi dalyvauti jos organizacinėje srityje.  Mūsų aplinka čia labai skatina tobulėti, esame apsupti labai energingų ir gera norinčių žmonių. Dėl to norisi tiek daug visko padaryti! Aišku, dar labai norėčiau prisijungti prie visokių iniciatyvų, kurios liečia Lietuvą ir jos vystymąsi.

– Kaip tu prisidedi prie Lietuvos/pasaulio/savęs kūrimo?

Taigi, manau, kad maži darbai yra visko pradžia. O maži darbai ir daug noro, pozityvumo gali tapti dideliais darbais. Tikrai esu tuo įsitikinusi, gal net naiviai, bet norisi pasitikėti mūsų dabartiniu pasauliu. Man Lietuva ir Lietuvos ateities kūrimas yra labai svarbūs dalykai. Tiek daug jau buvo padaryta praeityje ir dar tiek daug liko padaryti! Manau, ne tik ekonomiškai, bet ir kultūriškai, ir iš švietimo pusės reikia puoselėti Lietuvą. Labai tikiuosi, kad kitais metais jau galėsiu prisidėti prie ne pelno siekiančios organizacijos „Renkuosi Lietuvą“, kuri man asmeniškai yra labai svarbi, nes padėjo man įsikurti Lietuvoje. Manau, kad vienas iš svarbiausių iššūkių Lietuvai šiais laikais yra susijęs su emigrantų grįžimu ir būdais, kaip juos skatinti grįžti. Šiuo metu esu įsitraukusi į visiškai kitokią veiklą, bet susijusią su kultūra: Vilniaus nakties festivalius, kurie vyks birželio mėnesį. Tai yra kitokia sritis, bet ji sukuria daug džiaugsmo ir įdomumo vilniečių gyvenime.

– Kodėl pasirinkai studijuoti TSPMI? Kaip sekasi studijuoti?

VU TSPMI studijų programa ir tada, mokyklos laikais, ir dabar skamba labai įdomiai. Ji siūlė tokias pačias studijas kaip, pavyzdžiui, Prancūzijos Sciences Po. universitetai. Tiesiog nesitikėjau, kad čia bus tokia gera ir aukšta mokslų kokybė! Esu visiškai sužavėta ir nė dienos nesigailiu savo sprendimo. Ne veltui sakoma, jog Institutas yra viena iš geriausių vietų Lietuvoje mokytis socialinių mokslų. Ir dar kartą, žmonės, kurie yra TSPMI, labai daug ką prideda prie tos studijų kokybės. Jie – nuostabūs!

– Kokia yra tau įsimintina istorija, įvykusi VU TSPMI?

Man labai patiko, kaip mūsiškiai studentai su administracija suorganizavo TSPMI 25-ajį gimtadienį. Renginys buvo labai aukštos klasės ir toks… Įdomus! O viena iš smagiausių istorijų kuriose teko sudalyvauti ir pamatyti, manau, buvo TSPMI gimtadienio „afteris“ klube „Tamsta“ su mūsų gerb. Direktoriaus ir p. Steponavičiaus šokiais. Tai buvo toks smagus vakaras, tokia atgaiva! Žmonės čia žino, kaip linksmintis, ir nebijo to rodyti. Tai išliks nuostabiu prisiminimu ir turbūt vienu iš geriausių gimtadienių ever!