Kaip pasirinkai studijas Oksforde, kaip jos skiriasi nuo studijų Lietuvoje?

Pabaigusi bakalauro studijas Lietuvoje žinojau, kad magistro studijas noriu tęsti užsienyje. Norėjau įgyti tarptautinės patirties ir pamatyti kaip kitose šalyse vyksta studijų procesas (savu laiku į Erasmus mainus taip ir neišvykau…). Norėjau studijuoti Rytų Europos regioną – jo istoriją, visuomenę, kultūrą, politinius ir ekonominius procesus, taip pat išmokti atlikti etnografinius tyrimus, susipažinti su socialinės antropologijos disciplina. Būtent Oksfordo universitetas tai ir siūlė – Rusijos ir Rytų Europos magistro studijų programą. Pabaigusi magistro studijas pasilikau Oksfordo universitete, doktorantūroje. Čia buvau nuolat skatinama mąstyti gyliau, ieškoti naujų požiūrio kampų ir atsakymų, o ypač kelti įdomius klausimus. Labai vertinu šią patirtį ir įgūdžius, užsimezgusias draugystes ir ryšius.

Kitaip nei Lietuvoje studijos Oksfordo universitete vyksta trimestrų principu, o visų dalykų egzaminai laikomi akademinių metų pabaigoje. Trimestras trunka aštuonias savaites, bet šių savaičių tikrai pakanka, kadangi studijų procesas yra labai intensyvus, darbo krūviai itin dideli. Šalia seminarų studentai kas savaitę ar dvi priduoda po studijų dalyko esė; vyksta labai daug renginių ir papildomų veiklų. Todėl dažnai, ypač doktorantams, disertacijos teksto rašymui kur kas palankesnis ir ramesnis yra laisvas kelių savaičių laikas tarp trimestrų.

Į aktyvią VU TSPMI bendruomenę grįžti po ilgo laiko, kaip tavo akimis institutas pasikeitė per tą laiką?

Bakalauro metais Institutas buvo erdvė, kurioje išmokau kritiškai mąstyti, diskutuoti, ieškoti ir rašyti. Buvau apsupta ypač gabių ir kūrybingų, užsidegusių žmonių. Institutas man dovanojo geriausius draugus, su kuriais ryšiai nenutrūko ir išvykus gyventi į užsienį. Todėl labai gera čia grįžti.

Podoktarantūros stažuotę pradėjau ir į Vilnių persikrausčiau vos prieš kelias dienas, todėl vis dar bandau susiorientuoti ir susikurti rutiną, iš naujo pažinti miestą ir Institutą. Bet jau dabar matau, kad VU TSPMI išliko erdve, kurioje lengva augti ir tobulėti, suteikiančia daug laisvės, įkvėpimo ir paramos, taip reikalingos jaunai mokslininkei.

Rugsėjo mėnesį apsigynei daktaro disertaciją (tema (Re-)Claiming the Social Contract: State-Society Relations in Three Former Socialist Towns in the Baltics), ką pavyko atrasti naujo rašant disertaciją? Kaip susidomėjai šia sritimi?

Disertacijai atlikau etnografinį tyrimą trijuose Baltijos šalių miestuose: Visagine Lietuvoje, Daugpilyje Latvijoje ir Sillamӓe Estijoje. Kiekviename jų praleidau nuo trijų iki keturių mėnesių ir tyriau šių miestų gyventojų valstybės sampratą bei visuomenės ir valstybės santykį apskritai, kaip jis apibrėžiamas ir patiriamas pačių žmonių. Neilgai trukus pastebėjau, kad šių miestų gyventojai dažnai apie savo santykį su valstybe Lietuvoje, Latvijoje ar Estijoje – tai yra, apie savo pareigas valstybei ir vienas kitam; valstybės atsakomybes gyventojų atžvilgiu – mąsto kaip apie savotišką kontraktą (ar jo trūkumą). Taip ir gimė mano tyrimo tema apie visuomenės sutartį (angl. the social contract), ar tiksliau šios norą ir idealą, normatyvinį visuomenės ir valstybės santykio modelį. Disertacijoje „dekonstruoju“ visuomenės sutarties idėją, kaip ši yra suvokiama ir įsivaizduojama Visagino, Daugpilio ir Sillamӓe gyventojų ir bandau suprasti, kaip ji tapo tokia įsitvirtinusia, kokios to priežastys.

Laimėjai VU Fondo skelbtą konkursą jauniesiems mokslininkams pritraukti, kaip šis laimėjimas padės tau tęsti kelią mokslinėje srityje?

Esu be galo dėkinga VU Fondui už suteiktą galimybę sugrįžti į Lietuvą ir prisijungti prie VU TSPMI kaip tyrėjai ir podoktorantūros stažuotojai. Šios stipendijos dėka galėsiu tęsti doktorantūros studijų metais pradėtą tyrimą, o svarbiausia išpublikuoti tyrimo įžvalgas akademinių straipsnių ir / ar knygos pavidalu.

VU Fondo įsteigta stipendija – nuostabi galimybė pradedančiajai mokslininkei, žengiančiai pirmuosius žingsnius akademiniame pasaulyje. Tokių stipendijų, suteikiančių tiek daug laisvės ieškoti, kurti ir įsitvirtinti mokslinės karjeros pradžioje, nėra daug. Todėl, tai yra puiki iniciatyva, įgalinanti jaunuosius mokslininkus, dirbusius ar studijavusius geriausiuose pasaulio universitetuose, sugrįžti ar atvykti į Lietuvą ir Vilniaus universitetą, dalintis savo įgūdžiais ir patirtimi.

Kaip atrodo tavo laisvas laikas? Ar galėtum pasidalinti kokiomis laisvalaikio praleidimo rekomendacijomis?

Mano laisvalaikis – ne itin ypatingas ar kažkuo unikalus. Nemažai laisvo laiko praleidžiu įsijungusi Netflix‘ą ar kitas transliacijos platformas. Anksčiau vis nerimavau, kad kažkaip „neproduktyviai“ leidžiu ar net švaistau laiką, bet šiuo metu susitaikiau su tuo, kad tai yra tai, ko man reikia, kad atsipalaiduočiau ir pailsėčiau. Todėl dabar mėgaujuosi savo pasyviu laisvalaikiu be jokios sąžinės graužaties! Labai mėgstu žiūrėti detektyvus, o sekmadienio neįsivaizduoju be Agatos Kristi Puaro ar Mis Marpl, būtinai per LRT ir su lietuvišku įgarsinimu. Džiaugiuosi pastaraisiais metais vėl atradusi grožinę literatūrą; su artimaisiais mėgstame stalo žaidimus. Taip pat daug vaikštau ir stengiuosi reguliariai sportuoti – man tai vienas geriausių būdų galvai pailsinti ir gauti gerą dozę endorfinų.

Ko norėtum palinkėti VU TSPMI bendruomenei?

Palinkėčiau neprarasti įkvėpimo, žingeidumo, noro pažinti ir suprasti mus supantį pasaulį; nuolat kelti klausimus, įsivaizduoti ateitį ir galimas alternatyvas; išlikti erdve, skatinančia augti ir tobulėti.