Pirmiausiai, prisistatyk: kas yra Misha? Iš kur tu esi? Kaip pasirinkai studijuoti Lietuvoje ir kodėl būtent šią programą?

Sveiki! Aš esu Misha, magistro studentė iš Indonezijos. Pirmą kartą į Lietuvą atvykau 2018 m. vasarą ir čia praleidau 3 mėnesius lankydama savo partnerį (kuris yra lietuvis) ir jo šeimą. Per trumpą viešnagę prieš 2 metus lankiau lietuvių kalbos vasaros kursus Vilniaus universiteto Filologijos fakultete. Patirtis buvo tokia gera, kad nutariau grįžti į VU studijuoti magistrą. Baigiau bakalauro studijas 2012 m. – studijavau psichologiją savo gimtojoje šalyje, Sanata Dharma universitete, ir nuo to laiko ieškojau galimybės tęsti mokslus. Visada siekiau studijuoti užsienyje, nes norėjau susikurti tarptautinį požiūrį ir, be abejo, mėgstu stebėti ir studijuoti įvairių kultūrų žmones. Tai turbūt paaiškina mano sprendimą pasirinkti Rytų Europos ir Rusijos studijų programą. Pirmą kartą naršydama VU svetainėje iš karto pastebėjau šią programą ir žinojau, kad turiu būti jos dalis. Be to, mano gimtajame regione paprastai nesimokome apie Rytų Europą ar Rusiją tiek, kiek apie Vakarų Europą ar JAV, taigi, tai dar labiau paskatino mane būti viena iš nedaugelio indoneziečių, turinčių išsamių žinių šioje srityje.

Kaip tau sekasi gyventi Lietuvoje? Kuo gyvenimas čia skiriasi ar yra panašus į gyvenimą Indonezijoje?

Gyvenimas Lietuvoje tikrai labai skiriasi nuo gyvenimo Indonezijoje. Visų pirma, važiuoti į darbą Vilniuje yra daug patogiau nei Džakartoje, Džogjakartoje ar Balyje: yra prieinamas viešasis transportas ir visur galima tiesiog vaikščioti pėsčiomis, nes gatvės yra labai patogios pėstiesiems. Indonezijoje dauguma kelių yra skirta tik transporto priemonėms. Žmonės dažniausiai nevaikšto ir yra labai sudėtinga, jei neturi savo automobilio ar motociklo. Miesto centruose neišvengiama transporto kamščių ir taršos. Antras skirtumas – orai ir metų laikai. Indonezijoje beveik visus metus yra karšta vasara. Saulėtekio ir saulėlydžio laikas beveik nekinta, visada turime 12 valandų dienos šviesos ir 12 valandų tamsos. Mes tikrai neplanuojame dalykų (pvz., atostogų, sporto užsiėmimų ir pan.) pagal sezonus, nes nėra jokio žymaus mėnesių skirtumo (išskyrus akademinių semestrų pertraukas). Tačiau aš mėgaujuosi šaltuoju metų laiku Lietuvoje – indoneziečiai yra linkę nemėgti karščių (bet mėgstame saulėtas dienas). Trečia, valgymo kultūra čia kitokia nei Indonezijoje. Indoneziečiams, net ir studentams, labai lengva visą laiką valgyti ne namie, nes 24 valandas per parą yra daug prieinamų kavinių variantų. Todėl vienas iš svarbiausių dalykų, kuriuos išmokau gyvendama čia, yra maisto gaminimas! Aš nuoširdžiai manau, kad niekada nebūčiau turėjusi iniciatyvos to išmokti, jei nebūčiau čia persikėlusi gyventi.

Kokių turėjai lūkesčių prieš atvykstant studijuoti į VU TSPMI? Kas tau labiausiai patinka studijų procese?

Pažintinė kelionė buvo vienas iš dalykų, kurio labiausiai laukiau, todėl man buvo labai liūdna, kad šį semestrą dėl vykstančios pandemijos turėjome atšaukti arba atidėti kelionę į Moldovą. Tikiuosi, kad mes vis dar turėsime galimybę nuvykti ten ir į dar vieną kelionę kitą semestrą! Kalbant apie studijų procesą, man labiausiai patinka tai, kad mes, studentai, visada esame skatinami būti kritiškais ir reikšti savo nuomonę. Man įdomu pamatyti, kaip mūsų požiūriai gali labai skirtis atsižvelgiant į tai, iš kur esame kilę, ir kokią asmeninę patirtį turime. Manau, tarptautinių santykių pagrindas yra gebėjimas visa tai derinti.

Kokią temą pasirinkai magistro darbui? Ar iš karto žinojai, apie ką norėjai parašyti, o gal reikėjo truputį pagalvoti?

Mano magistro darbo tema yra apie tai, kaip Lietuvos musulmonai identifikuoja save visuomenėje. Norėčiau ištirti veiksnius, kurie galėjo sukelti jų nacionalinės, religinės ir etninės tapatybės formavimąsi. Ši mintis man kilo prieš pradedant pirmąjį semestrą, kai pastebėjau, kad studijų programoje yra pasirenkamasis islamo Europoje kursas. Aš esu kilusi iš šalies, kurioje yra didžiausias musulmonų skaičius pasaulyje (87 proc. gyventojų iš 260 milijonų gyventojų oficialiai priskiria save islamo religijai), todėl žinau, kaip jaučiasi mažuma visuomenėje, nes pati buvau auginta katalikų šeimoje. Lietuvoje šie skaičiai yra visiškai priešingi. Musulmonai sudaro tik 0,1 proc. visų Lietuvos gyventojų, tuo tarpu katalikybė yra populiariausia religija. Tai privertė susimąstyti apie musulmonų patirtį Lietuvoje. Žinoma, buvo laikas, kai svarsčiau ir kai kurias kitas temas, bet ši buvo man įdomiausia. Vis dar yra daug dalykų, kuriuos reikia tinkamai suvokti ir suprojektuoti šiai tyrimo idėjai, kurią šiuo metu tobulinu su savo disertacijos vadove, doc. dr. Inga Vinogradnaite.

Esi „Zumba“ trenerė – papasakok apie tai daugiau! Kur ir kaip pradėjai užsiimti „Zumba“?

Nepamenu, kada tiksliai pradėjau užsiimti „Zumba“, manau, kad tai buvo 2018 m. pabaigoje arba 2019 m. pradžioje, kai aš vis dar gyvenau Balyje. Išbandžiau šį užsiėmimą vietinėje sporto salėje ir pamaniau, kad tai šaunu, nes ši lotynų stiliaus įkvėpta fitneso programa buvo sukurta ir lengvai pritaikyta visiems, net neturintiems jokios ypatingos šokių patirties ar įgūdžių. Šokis yra mano pomėgis, kurį turėjau nuo pat mažens. Po mokyklos ir universiteto užsiėmimų mane paprastai būdavo galima rasti šokančią renginiuose ar dainuojančią grupėje. Pastaraisiais metais dėl darbų ir kitų užsiėmimų neturėjau galimybės užsiimti šiomis veiklomis, kol nesuradau „Zumba“ pamokų ir sertifikavimo mokymo programos Vilniuje – ją baigus galima tapti „Zumba“ mokytoja(-u). Trumpai tariant, praėjusių metų lapkritį įgijau atestatą ir pradėjau vesti savo savaitinius užsiėmimus Ozo prekybos centre.

Ar turi kitų laisvalaikio pomėgių? Kaip leidi laiką karantino metu?

Mano mėgstamiausias laisvalaikio užsiėmimas yra kelionės. Aš taip pat turiu kelionių tinklaraštį, kuriame rašau apie savo keliones. Iki šiol esu buvusi 33 šalyse, tačiau šiemet teko pristabdyti keliones. Karantiną leidžiu  gana paprastai: dirbu (turiu porą nuotolinių darbų), išbandau naujus receptus, žiūriu filmus ir mokausi (daug!). Dar kartais žaidžiu ir internetinius žaidimus. Pastaruoju metu buvau gana „priklausoma“ nuo viktorinų, susijusių su pasaulio valstybėmis ir miestais. Tai vienu metu ir linksma, ir informatyvu.

Ką patartum studentams, kurie ieško, kur mokytis toliau?

Svarbiausia yra studento nuoširdus domėjimasis tuo, ką studijuoja. Netikiu studijų pasirinkimu vien todėl, kad programa yra madinga arba manote, kad ateityje tai leis jums rasti darbą, už kurį gausite didelį atlyginimą. Žinoma, puiku, jei pavyks tai pasiekti, tačiau tai turėtų būti traktuojama kaip papildomas dėmuo. Būkite visiškai sąžiningi su savimi dėl to, ko norite išmokti ir kaip galėtumėte prisidėti prie konkrečios akademinės srities. Ne mažiau svarbu apsispręsti, kur studijuoti. Jūsų universitetinis gyvenimas nebus susijęs tik su studijomis, todėl įsitikinkite, kad jums patinka šalis ar miestas, kuriame gyvensite, ir praleiskite laiką užsiimdami įdomią veikla!