Studijuoji Viešosios politikos analizės magistro programoje, kodėl pasirinkai šias studijas? Kokie pirmieji įspūdžiai? 

Apsispręsti dėl magistro studijų buvo gerokai lengviau, nei tuomet, kai rinkausi bakalaurą – dar BA studijuodama ekonomiką ir vadybą supratau, kad mane domina viešasis administravimas, o pasinaudodama nuotolinių studijų galimybėmis (kadangi studijas turėjau Kaune), keletą savo studijų programos kreditų buvau išsikeitusi į TSPMI Viešosios politikos analizės dalyką bakalaurams (-ėms). Tai studijuodama realiai turėjau progą suprasti, kad man tikrai įdomu, dėl to išsirinkti iš magistro studijų Vilniaus universitete (žinojau, kad tęsiu čia) jau nebuvo sudėtinga. O ir pirmieji įspūdžiai tikrai pateisina turėtus lūkesčius – programa analitinė, jos kontekste nagrinėjame dabar aktualiausius viešosios politikos įvykius. Kartais juokiuosi, kad čia įstojau, kad dar geriau atlikčiau VU SA Prezidentės įsipareigojimus atstovaujant studentams (-ėms).

Esi Vilniaus universiteto Studentų atstovybės prezidentė, kaip atradai šią organizaciją, kas tau yra VU SA? 

Apie studentų savivaldą žinojau dar prieš rinkdamasi studijas. Atstovavime mačiau didelę prasmę ir jau buvau pradėjusi tai daryti kitose organizacijose, dėl to natūraliai įstojusi į Vilniaus universitetą prisijungiau ir prie VU SA. O tai, kad VU SA nėra tiesiog viena iš daugelio organizacijų, supratau tik iš tiesų pamačiusi, kiek studentai (-ės) čia vieni (-os) dėl kitų daro bei kokiu mastu tiek Universitete, tiek švietimo, jaunimo politikoje į Vilniaus universiteto studentų (-čių) balsą yra įsiklausoma. VU SA matau kaip stipriausią ir didžiausią Lietuvoje studentų savivaldą, kaip vieną aktyviausiai veikiančių aukštojo mokslo politikoje suinteresuotų grupių, kaip ekspertinę organizaciją, kuri efektyviai atstovauja studentams (-ėms) bei siekia atviros aplinkos kiekvienam (-ai) Vilniaus universiteto studentui (-ei) ir jo (-s) tobulėjimui VU bendruomenėje.

Būdama Studentų atstovybės lydere puoselėji ir įgyvendini organizacijos tikslus, kurie tiesiogiai prisideda prie visos universiteto bendruomenės gerovės, kurie dabar įgyvendinami tikslai kelia daugiausiai iššūkių? 

Visi šie metai buvo kupini iššūkių: nuo COVID pandemijos padarinių, sąlygų grįžimui į Universitetą, nuo studijų kokybės užtikrinimo iki padidėjusių psichikos sveikatos puoselėjimo pagalbos poreikių atliepimo.

Rusijos karas Ukrainoje tapo dar vienu iššūkiu, į kurį teko greitai reaguoti. Vasaros pradžioje rūpinomės, kaip reikės priimti atvykstančius ukrainiečius (-tes) studentus (-es), o po to prasidėjo bendros studentų (-čių) apgyvendinimo problemos didžiuosiuose miestuose.

To fone, mes, kaip organizacija, pavasarį atsinaujinome ir savo strateginį veiklos planą, kuriame aiškius prioritetus skyrėme studijų individualizavimo sąlygų užtikrinimui, studentų (-čių) saviraiškos skatinimo sistemos sukūrimui ir įveiklinimui, lygiaverčio santykio tarp visų bendruomenės narių, šiemet ypatingai kreipiant dėmesį į vietinius ir užsienio studentus (-es), užtikrinimui bei Žalio universiteto, siekiant reaguoti į žmogaus sukeltą klimato krizę ir jos padarinius, koncepcijos atliepimui. Gal kiek kritiškai žvelgiu, bet vis dar matau nemažai iššūkių Universitete galutinai atliepti visus šiuos tikslus.

Na ir šalia to, niekada nežinai, kada kokia greitai deganti krizė ištiks, į kurią reikės sureaguoti.

Aktyviai atstovauji studentams, dirbi su organizacijos bendruomene, studijuoji: kaip spėji suderinti visas veiklas, kaip atrodo tavo įprasta diena? Gal gali pasidalinti keliais patarimais?  

Pastarieji keleri metai mane išmokė labai gerai planuoti laiką. Mano diena bendrąja prasme turbūt nesiskiria nuo didžiosios dalies dirbančių studentų (-čių). Formulė čia labai paprasta – kadangi Universiteto, kitų valstybės institucijų posėdžių darbo laikas yra ganėtinai standartinis – “darbo dienos” dalį dažniausiai ir praleidžiu juose kaip studentų atstovė, tik klausimai skiriasi – kartais tvirtiname Universiteto biudžetą ar, Seimo sesijos laikotarpiu dalyvauju komitetų posėdžiuose reaguodama į siūlymus keisti teisės aktus, o kartais – organizuoju seminarus studentams (-ėms) apie streso ir įtampos valdymą sesijos laikotarpiu. Po to mano diena tęsiasi paskaitose ir seminaruose TSPMI, o po jų lieka pasiruošimas ateinančios dienos darbams – vakarais man ateina daugiausia įkvėpimo ir poziciniams raštams rašyti, ir kokiam naujam projektui vystyti.

Pasidalinimui – laiką planuotis man geriausiai padeda darbų išsiprioritetizavimas pagal skubumo ir svarbos matricą. O labiausiai – supratimas, kad visko vienu metu padaryti nėra įmanoma. Ir tada pasidaro labai aišku, kam savo dėmesį noriu skirti ir ką dėl to, kad visiems (-oms) studentams (-ėms) būtų geriau, noriu ir galiu padaryti.

Ką norėtum palinkėti VU TSPMI bendruomenei? 

Dar daugiau drąsos keisti(s). Man atrodo svarbu, kad bendruomenė, kuri savo misija ugdo kuriantį elitą Lietuvai ir pasauliui, nenustotų kurti kaitos tiek išorėje, tiek kartais nepabijotų keistis ir savo viduje.