Nerijau, VU TSPMI baigėte bakalauro ir magistro studijas, taip pat apsigynėte savo disertaciją. Kaip prasidėjo jūsų kelias institute? Kodėl pasirinkote politikos mokslų discipliną? 

Visada domėjausi politiniais procesais ir žiniasklaida, todėl, tuo metu, man atrodė, kad VU TSPMI gali suteikti galimybę mokytis tokioje studijų programoje, kurioje galėsiu gilintis į visus šiuos procesus. Tuo metu buvo didelis iššūkis įstoti į institutą, kuris buvo ir vis dar yra prestižinė vieta. Dar ir šiandien prisimenu stojamuosius, didžiulius testus, į kuriuos ne visi norintieji tilpo. Egzaminą teko laikyti matematikos fakultete, Naugarduko gatvėje, esančiose milžiniškose auditorijose. Tą iššūkį įveikiau ir atsidūriau institute. Tiesą sakant, neapsirikau pasirinkdamas institutą, nes nuo pat pradžių esu čia – bakalauras, magistras, doktorantūra, disertacija ir toliau man ta akademinė erdvė yra komfortabili. Čia galima diskutuoti, tirti, taip pat ši vieta vienija studentus ir profesorius, kurių interesai yra panašūs. Man visa tai yra labai artima, dėl šios priežasties pasilikau čia nuo pat studijų pradžios iki šiandienos.

Jūsų dėstomi kursai yra susiję su propaganda, dezinformacija, socialinėmis medijomis ir žiniasklaida. Taip pat aktyviai komentuojate ir analizuojate dalykus, kurie vyksta socialinėse medijose. Kodėl susidomėjote šiuo moksliniu lauku? 

Konkretūs studijų etapai lėmė tokį mano pasirinkimą. Mano bakalauro tema buvo susijusi su Lietuvos įvaizdžio formavimu. Analizavau kaip žiniasklaida ir institucijos veikia formuodamos Lietuvos įvaizdį. Tai buvo mano pirmas žingsnis į tarptautinės politikos ir žiniasklaidos lauką. Mano magistrinio darbo tema jau buvo konkrečiai susijusi su informacinio karo samprata. Tuo metu tai buvo nauja mados kryptis, kalbėti būtent apie informacinius karus, tai išliko ir iki šių dienų. Informaciniai karai yra nuolatinis diskusijų objektas, tačiau tuo metu tai buvo labai nauja ir kėlė daug klausimų, susijusių su šios sampratos kilme. Aš tyrinėjau ir lyginau JAV ir Rusijos požiūrį į informacinį karą ir mane tai tikrai suintrigavo, aš mačiau kaip teoriniai pasvarstymai, ypač Rusijos tam tikrų veikėjų ir autorių, po truputį tampa ir praktikos dalimi. Putinui atėjus į valdžią buvo patvirtinta Informacinio saugumo doktrina ir tai tapo intriguojančiu iššūkiu. Norėjau sužinoti, kaip visa tai yra pritaikoma šiuolaikinio Kremliaus politikoje ir praktiniuose veiksmuose. Informaciniai iššūkiai ir Rusijos studijos tapo mano pagrindiniu tyrimu lauku. Dėstydamas aš taip pat siekiu pasidalinti šiomis žiniomis su studentais, kuriems šie nauji terminai ir naujos koncepcijos – pavyzdžiui, hibridinis karas ar netikros naujienos – įdomūs. Norisi studentams suteikti tam tikrą kontekstą tolimesniems tyrimams ir tolimesnėms studijoms. Mano baigiamojo darbo vadovas, kuriam iki šiol esu dėkingas, buvo Lauras Bielinis, kuris irgi yra politikos ir medijų lauko tyrinėtojas, tai, iš dalies, yra jo nuopelnas, kad aš pasilikau šitame studijų lauke.

Socialinės medijos yra vienas iš mano akademinio susidomėjimo objektų: socialinės medijos yra išnaudojamos politinei komunikacijai ir ne tik, jos yra naudojamos ir labai agresyviai komunikacijai, kaip pademonstravo Kremliaus remiamų trolių fabrikų atvejis. Aš savo Facebook paskyrą daugiau naudoju kaip asmeninę paskyrą, tačiau ją pasitelkiu ir tam tikrų politinių aktualijų ar man įdomių reiškinių komentavimui. Savo socialinės paskyros aš nenaudoju tikslingai kaip kažkokios ekspertinės informacijos sklaidos priemonės, nors tai tikrai šiuo metu daro daugelis politikų ir ekspertų.

Esate Politikos ir medijų magistro programos studijų programos komiteto narys, taip pat jūsų kursuose yra diskutuojama apie medijų svarbą politiniuose procesuose. Kodėl, jūsų nuomone, yra verta rinktis šią studijų programą? 

Politikos ir medijų programos atsiradimas yra labai natūralus procesas, kuris įvyko dėl studentų susidomėjimo ir taip pat dėl susiformavusios ekspertų ir dėstytojų bendruomenės, kuri domėjosi politikos ir medijų disciplinų persidengimu, teorijomis ir praktikomis. Programa yra būtent to bendradarbiavimo rezultatas. Tai yra svarbu, nes net ir kasdieninis gyvenimas virtualizuojasi, viskas vyksta socialiniuose tinkluose, medijos evoliucionuoja iš tradicinių į šiuolaikines. Tai yra didžiulis gyvenimiškas iššūkis net ir kasdienybėje, bet yra įdomu ir akademine prasme pasižiūrėti kur link nuves ši evoliucija ir kaip gali būti panaudojamos medijos tam tikriems politikos tikslams ir net gi konkretiems užsienio politikos tikslams. Tai net tampa savotišku ginklu ir informacinės karybos priemone. Visa tai yra labai įdomu ir intriguoja.

Jūsų Facebook’o paskyroje dažnai matome augintinių nuotraukas. Gal galėtumėte papasakoti kaip jūsų gyvenime atsirado šunys? 

Šunys mano gyvenime atsirado kartu su mano žmonos meile kolių veislės šunims, jai tai jau trečias kolis, man esami du yra pirmieji. Niekada nebūčiau pagalvojęs, kad būsiu šunų mylėtojas ir augintojas, bet ši veislė moka sužavėti. Škotų aviganiai yra labai prieraišūs ir geri. Jie buvo išveisti avių ganymui, o kai nėra avių jie paprastai „gano” savo šeimas ir vaikus, tai yra lyg dvi auklės mūsų vaikams.

Nerijau, kasmet jūsų Facebook’e galime pamatyti giljotinos nuotrauką artėjant bakalauro ir magistro darbų gynimo laikui, ar tai jau tapo tradicija? Jūsų nuomone, ko reikia geram baigiamajam darbui ir kaip pasiruošti gynimams, kad ta “giljotina” nenukristų? 

Buvau susimąstęs, kad galbūt per daug gąsdinu, tačiau tai simbolizuoja tam tikrą periodą studijų gyvenime, kuomet reikia atsiskaityti už nuveiktus darbus. Dėl to, kad giljotina nebūtų tokia baisi, o tai būtų tik savotiškas ironiškas paveikslėlis, reikia suprasti, kad ruoštis reikia pradėti kuo anksčiau. Jeigu tai yra baigiamieji ar tiesiog rašto darbai, juos pradėti reikia kuo anksčiau, tada sesija nebebus tokia baisi. Aš siūlau viską daryti reikiamu metu ir per daug nepergyventi dėl dalykų, kurių sukontroliuoti negali, tačiau reikia nepamiršti dalykų, kuriuos gali sukontroliuoti, tai yra laikas, ir tavo asmeninės pastangos.

Šį kartą tradicinį klausimą – palinkėjimą instituto bendruomenei – norėčiau užduoti kiek kitaip. Liko mažiau nei mėnesis iki baigiamųjų darbų pridavimo dienos, ko palinkėtumėte tiems, kurie jau deda paskutinius taškus arba dar tik pradeda rašyti? 

Žmonėms, kurie rašo baigiamuosius darbus, tiek magistro, tiek bakalauro, aš labai rekomenduoju rinktis tai, kas yra ne tik mados klyksmas, be tai, kas yra tau asmeniškai įdomu ir intriguoja, į ką tu tikrai nori rasti argumentuotus atsakymus. Tada tai tampa ne kažkokiu darbu, kurį tu įdėsi kaip tiesiog popierių šūsnį į stalčių, bet galbūt tai taps tam tikru karjeros pradiniu žingsniu arba nuolatos galėsi gilinti tas žinias. Aš linkiu ir rekomenduoju rasti natūralų ir žmogišką susidomėjimą ta tema, kurią tu analizuoji ir nagrinėji.