Šiuo metu esi VU TSPMI doktorantė, taip pat čia baigei magistrantūros studijas. Kaip prasidėjo tavo kelias į VU TSPMI?

Institute atsidūriau labai natūraliai, vedina žinių poreikio. Tai nebuvo mano mokyklinė svajonė ar su karjeros projekcijomis susietas sprendimas. Vilniaus universitete studijavau istoriją. Rašydama bakalauro darbą apie Lietuvos diplomatinius ryšius tarpukariu, pastebėjau, kad mane labai domina tarptautinės politikos procesai, kurie išeina už istorijos disciplinos ribų. Nutariau šią spragą užpildyti magistro studijų metu ir įstojau į VU TSPMI Tarptautinių santykių ir diplomatijos programą. Studijos viršijo lūkesčius savo kokybe ir platumu. Todėl gavus magistro laipsnį, paskatinta doc. dr. M. Šešelgytės bei prof. T. Janeliūno, tapau instituto doktorante.

Institute sutikau ambicingus ir labai žingeidžius žmonės, kurie vėliau tapo draugais bei kolegomis. VU TSPMI yra įkvepianti ir intelektualiai stimuliuojanti bendruomenė, kurios nesinori palikti.

Rengiamoje disertacijoje analizuoji visuomeninį saugumą mažųjų valstybių atveju. Kaip ir kodėl pasirinkai tokią domėjimosi sritį?

Temą atradau kurį laiką stebėdama saugumo studijų tyrimų lauką ir jame vyraujančias diskusijas. Pastarąjį dešimtmetį ypatingai daug kalbama apie kintantį grėsmių pobūdį. Vienas esminių to bruožų  – pirminiu taikiniu dažnai tampa nebe valstybė ir jos suverenitetas ar teritorija, bet pati visuomenė. Tapo įdomu suprasti, kaip šį pokytį strateginiame lygmenyje atliepia struktūriškai silpnesnės ir resursų stokojančios mažosios valstybės. Taip pat į temą gilintis skatino praktinis aktualumas bei palyginus menkai ištirti teoriniai aspektai. Šiame lauke stokojama bendrų sąvokų, apibrėžimų bei teorinio modelių, padedančių vertinti visuomeninio saugumo formas konkrečių valstybių atveju. Būtent šią nišą ir mėginu užpildyti savo tyrimu.

Kaip tyrėja dalyvavai tarptautiniame moksliniame projekte „Mažosios valstybės ir nauja saugumo aplinka“, finansuotame NATO taikai ir saugumui tyrimų programos. Ką tau davė ši patirtis?

Manau, kad šis projektas man, kaip jaunai mokslininkei, buvo svari atspirtis tolimesnei veiklai. Visų prima, tai suteikė galimybę skaityti pranešimus svarbiose mažųjų valstybių studijų srities konferencijose Woodrow Willson centre Vašingtone bei Islandijos universitete Reikjavike. Taip pat leido įgyti patirties publikavimo procese: kartu su kolegomis savo tyrimų pagrindu išleidome knygą. Na ir galiausiai, šis projektas padėjo įsilieti į tarptautinį saugumo studijų tyrėjų tinklą, kas praverčia ir dabar.

Šiuo metu esi rizikų valdymo vadovė „Lietuvos geležinkeliuose“. Ar doktorantūros studijų patirtis ir žinios padeda darbe?

Tikrai taip. Doktorantūros studijų metu išlavinta mąstymo drausmė, kai nuolat stengiesi suprasti ne pavienius elementus, o ieškai priežastinių ryšių ir sistemos, labai praverčia darbe. Tai dažnai tiesiog padeda pamatyti kitokią, platesnę perspektyvą. Tačiau pastebiu, kad darbas versle taip pat padeda ir mokslinei veikai: atlikdama tyrimus ar rašydama straipsnius, neleidžiu sau per daug „užsifilosofuoti“, stengiuosi sukurti apčiuopiamą ir praktišką rezultatą. Sakyčiau, kad abi veiklos viena kitą puikiai papildo.

Esi gavusi LR prezidento Gitano Nausėdos padėką už indėlį kuriant antikorupcinę aplinką Lietuvoje, dalyvaujant „Skaidrumo akademijoje“. Gal galėtum plačiau papasakoti apie šią patirtį?

„Skaidrumo akademija“ – LR prezidento ir STT iniciatyva/platforma, kur įvairių sričių ekspertai dalijasi patirtimi kuriant korupcijai atsparią valdyseną įvairiose organizacijose. Iniciatyvoje dalyvauju kaip ekspertė, konsultuojanti kelias viešojo sektoriaus institucijas. Tokio pobūdžio savanorišką veiklą laikau savo pilietine pareiga ir visuomet stengiuosi tam atrasti laiko.

Ko norėtum palinkėti VU TSPMI bendruomenei 30-ojo gimtadienio proga?

Skleisti šviesą ir išlikti ambicingu, aktualiu ir aukštus kokybės standartus išlaikančiu mokslo ir studijų centru.