Nikita, kas tave atvedė į TSPMI? Kodėl nusprendei studijuoti būtent čia?

Jau kurį laiką prieš baigdamas mokyklą supratau, kad noriu likti studijuoti Vilniuje ir gyvenimą sieti su socialiniais mokslais. Rinkausi tarp sociologijos ir politikos mokslų – abi programos apima platų prasmingų temų spektrą, apie abi gaudavau gerus atsiliepimus iš studijuojančių. Pasirinkti vieną iš jų nebuvo sunku – žinojau, kad ir vienur, ir kitur gausiu vertingų žinių, taip pat mačiau, kad socialiniuose moksluose atskirų disciplinų ribos nėra griežtai apibrėžtos. Su TSPMI arčiau susipažinau per atviras paskaitas ir Jaunųjų politologų mokyklą – tikriausiai šios patirtys ir nemažai kartu stojusių pažįstamų galiausiai nulėmė pasirinkimą.

Pirmas bakalauro programos kursas jau eina į pabaigą – kokį įspūdį palieka studijos? Kokie studijų dalykai labiausiai patinka?

Man pasisekė žinoti, ko tikiuosi iš studijų, todėl institutas visai greitai tapo mano natural habitat. Deja, gyvai institute mūsų karta spėjo praleisti vos kelis mėnesius. Ši pirmo kurso ir antro karantino kombinacija tapo nemažu iššūkiu: reikėjo iš naujo išmokti planuoti darbus (krūviai, lyginant su mokykla žymiai padidėjo) ir atrasti gebėjimą išlaikyti dėmesį bei motyvaciją visą dieną būnant tarp keturių sienų. Tačiau dėstytojai prisitaikė prie naujų sąlygų ir neatrodo, kad studijų kokybė žymiai nukentėtų.

Labai vertinu tai, kad institute yra daug pasirinkimo laisvės: gali ir esi skatinamas pats domėtis bei ieškoti temų rašto darbams, esė ir pristatymams, o tai leidžia po truputį gilintis į įvairiausius klausimus ir suprasti, kas tave iš tikrųjų domina. Šiuo metu daugiausiai dėmesio skiriu filosofijos kursui, o nuolatinis tekstų skaitymas ir analizavimas jau tampa ne tik įpročiu, bet ir poreikiu.

Esi VU TSPMI Studentų mokslinės draugijos narys (SMD). Kodėl pasirinkai prisijungti būtent prie šios organizacijos? Ką spėjai nuveikti būdamas joje? Galbūt priklausai ir kitoms organizacijoms?

Dar prieš įstodamas į VU TSPMI žinojau, kad mane traukia mokslinė veikla, tad prisijungimas prie SMD atrodė kaip pats natūraliausias sprendimas. Džiaugiuosi galimybe daryti kažką prasmingo kartu su mokslu besidominčiais žmonėmis, kuriems studijos nėra vien diplomo įgijimas. Didžiausias pasiekimas buvo su grupe kolegų atliktas SMD vasaros lauko tyrimas, bet ir be didesnių projektų SMD nuolat organizuoja seminarus, paskaitas ir kviečia visaip padėti dėstytojams. Įsiminė viena neįprasta užduotis rudenį: kadangi ir laisvalaikiu mėgstu tyrinėti miestus, sutikau padėti Jūratei Kavaliauskaitei kartografuojant politinę reklamą Vilniaus rajonuose ir praleidau dieną ant dviračio tyrinėdamas Naujininkus. Buvo įdomu pažinti rajoną, kuriame iki tol buvau mažai lankęsis, ir išbandyti tiesiogine prasme aktyviąją politikos mokslų pusę.

Iš TSPMI organizacijų dar priklausau studentų korporacijai „RePublica“. Nors korporacijai kartu su visomis veiklomis nebuvo lengva persikelti į online veikimą, tačiau būtent „RePublica“, kaip ir SMD, padėjo ir padeda per karantiną išlaikyti ryšį su institutu ir bent dalinai kompensuoti gyvos studentavimo patirties praradimą – už tai šioms organizacijoms esu labai dėkingas.

Kovo 26 d. dalyvavai nacionalinėje konferencijoje „Lietuva po 2020 m. Seimo rinkimų“ ir SMD sesijoje skaitei pranešimą „Lukiškių aikštė ne vilniečių akimis. Istorinis ar praktinis požiūris?“. Papasakok plačiau apie savo tyrimą ir tai, ką kalbėjai konferencijos metu? Kokie buvo didžiausi atradimai?

Man atrodo įdomūs viešųjų erdvių transformacijos procesai ir tai lydinčios diskusijos, todėl iš karto užsidegiau galimybe ištirti, ką mūsų informantai mano apie bene garsiausią tokį pastarojo meto procesą Lukiškių aikštėje. Pirmiausia, atradome, kad nevertėtų žmogaus nuomonės (net ir tokiu poliarizuojančiu klausimu kaip Lukiškių pliažas) redukuoti iki partinės tapatybės ar amžiaus. Nustebino ir nuomonių įvairovė tarp ne vilniečių – galima būtų tikėtis, kad jie jausis svetimi Vilniaus klausimams, mąstys apie pliažą labiau per tam tikros ideologijos ar istorinio pasakojimo prizmę, tačiau priešingai – daug informantų į pliažą žiūrėjo praktiškai. Galiausiai, tyrimas iškėlė ir klausimą ateičiai: pastebėjome, kad net ir labai panašūs pagal sociodemografines charakteristikas informantai turėjo priešingas nuomones apie aikštės istorijos svarbą. Taigi, norėtųsi pasigilinti, kaip susiformuoja žmogaus santykis su tam tikros viešosios erdvės praeitimi.

Esi ne tik aktyvus TSPMI bendruomenės narys, bet ir užsiimi savanoryste, kita visuomenine veikla. Gal gali apie tai papasakoti?

Prieš ateidamas į institutą kelis metus savanoriavau Antakalnio atvirame jaunimo centre „Žalianamis“. Ten padėdavau jaunimo darbuotojoms, pradėjau organizuoti įvairius susipažinimo renginius, nuo speed-dating iki akių kontakto (eye gazing). Taip pat kelis mėnesius išbandžiau save rusų kalbos mokytojo vaidmeny. Žalianamio nuoširdumo, sąmoningumo ir palaikymo kupinoje atmosferoje telpa neįtikėtinai daug veiklų ir, kai tik bus galima, visiems vilniečiams rekomenduoju apsilankyti jų organizuojamame renginyje.

O įsimintiniausia savanorystės patirtis yra pagalba Atviros Lietuvos fondui per diskusijų festivalį „Būtent“ Birštone. Festivalio organizatoriai moka sukurti nuostabiai atvirą terpę, kurioje kiekvienas dalyvis bet kuriuo metu gali užduoti rūpimą klausimą, o visas diskusijas sieja noras suprasti, kur ir kaip galėtų tobulėti Lietuva – nekantrauju vėl ten atsidurti!

Ką dar veiki laisvalaikiu? Gal turi įdomių talentų ar hobių?

Hobis, kuris po truputį virsta darbu, man yra užsiėmimai ir žaidimai su vaikais, vaikų stovyklos. Kasmet bent mėnesį vasarą praleisdavau dirbdamas ar savanoriaudamas vaikų stovyklose prie jūros, o šią vasarą pabandysiu suderinti savo domėjimąsi miestais ir darbą su vaikais viename – Gatvės gyvos stovykloje kartu su vaikais tyrinėsime ir pažinsime Vilniaus miestą. Sunku sugalvoti kažką prasmingesnio gyvenime nei globoti mažą žmogų, kuris su tavo pagalba išmoksta kažko vertingo ir galbūt išauga geresniu savimi.

Kokie tavo planai ilgesnėje perspektyvoje? Kokia veiklos sritis tau patraukliausia?

Labiausiai mėgstu skaityti ir domėtis apie architektūrą, miestus ir kaip juos galima pažinti socialiniais mokslais, o jau bestudijuodamas susidomėjau nacionalizmo ir istorinės atminties temomis. Tikiuosi, kad pavyks nuveikti ką nors moksliškai ar visuomeniškai prasmingo šiose srityse, nors būtų įdomu prisiliesti prie miestų ir praktiškai, pavyzdžiui, dirbant savivaldybėje. Kartais leidžiu sau pasvajoti ir apie magistratūrą užsienyje Urban studies ar panašioje programoje.