Kaip tavo gyvenime atsirado VU TSPMI ir politika? Gal papasakotum dar sykį savo antro kurso istoriją apie pasirenkamuosiu dalykus?

Kaip ir daug kas dvyliktoje klasėje visiškai neįsivaizdavau, kur stosiu. Turėjau visokių idėjų, bet nieko konkrečiai. Tuo metu, mano dvyliktos klasės pradžioje, prasidėjo Rolando Pakso (Prezidento Rolando Pakso) skandalai ir kažkaip labai įsigilinau į tą situaciją, pradėjau dar labiau domėtis politika (nors ir iki tol domėjausi tikrai daugiau, nei standartinis paauglys) ir iš kažkur į rankas papuolė straipsnis ar kažkas apie politikos mokslų studijas Vilniaus universitete. Žinojau, kad noriu į Vilnių, o čia dar ir tokia įdomi studijų programa pasitaikė – pasiskaičiau kurso programas, viskas atrodė įdomu ir patrauklu, nusprendžiau bandyti ten įstoti. Buvo viena kliūtis – istorijos egzamino neketinau laikyti išvis, dėl to dvyliktos klasės pradžioje mokiausi ją B lygiu. Kai supratau, kad prireiks istorijos pažymio ir valstybinio egzamino, perėjau į A lygį, gerokai pasitempiau (pasirodo, istorija man įdomi ir aš ją visai gerai moku), gerai išlaikiau egzaminus, kurių reikėjo įstoti ir atvykau studijuoti. Tiesa, nebuvau labai geras studentas, labiau iš tų, kurie mokosi tai, kas yra jiems nuoširdžiai įdomu, be to, kaip ir visi, buvau dar visiškai vaikas – dabar tikrai kai kuriuos dalykus, kurių universitete nesupratau ir nesimokiau, suprasčiau visiškai kitaip. Tiesa, antrame kurse nutiko dalykas, kuris labai stipriai pakreipė mano profesinius pasirinkimus – reikėjo rinktis vieną iš keturių pasirenkamųjų dalykų. Atsimenu, kad buvo logika, dar du dalykai ir ryšiai su visuomene. Ryšiai su visuomene man pasirodė įdomiausias iš visų (logikoj, supratau, reikės daug matematikos, o man jinai nėra mėgstamiausias dalykas gyvenime), jį pasirinkau ir visiškai susižavėjau. Patiko taip, kad pradėjau specialiai ieškotis darbo šitoje srityje ir jau trečio kurso pradžioje dirbau vienoje iš geriausių Lietuvoje ryšių su visuomene įmonių, kurioje praleidau virš dvejų metų.

Esi geriausiai žinomas dėl savo veiklos Humoro klube. Kaip stand-up komedijos žanras atsirado tavo gyvenime?

Iš kažkur sužinojau, kad Vilniuje rengiamas stand-up komedijos vakaras, nuėjau į jį, nes pasirodė nauja ir įdomu. Pasirodant žmonėms ant scenos pagalvojau, kad ir pats galėčiau ir norėčiau pabandyti, vėliau mane susirado tų vakarų organizatorius ir pasiūlė lipti ant scenos – jam mane rekomendavo mano viena kolegė. Užlipau ant scenos, pasirodžiau, o visa kita – jau istorija. Rugpjūčio mėnesį sueis dešimt metų „Humoro klubui“, o spalį – mano komiko karjerai.

Kaip manai, ar įmanoma suderinti politikos mokslus ir humorą?

Dar studijuodamas tą vis bandžiau padaryti – jeigu reikėdavo padaryti kokį nors pristatymą ar pranešimą per seminarą, beveik visada stengdavausi į savo pasakojimą įterpti vieną ar kitą juokelį ir tai darydamas supratau, kad man tai patinka. Man rodos, bet kokioje srityje galima rasti humoro, o politikos mokslai nėra išimtis.

Turi daugiau nei 46 tūkstančius sekėjų facebooke, save pristatai kaip 167-tą įtakingiausią žmogų Lietuvoje. Ar niekada negalvojai apie rimtą įsitraukimą į politiką?

Tikrai ne pirmą kartą gaunu šitą klausimą ir tikrai ne pirmą kartą atsakau daugmaž vienodai – eisiu į politiką tada, kai pamatysiu, kad daugiau nieko nemoku ir negaliu daryti. O kol kas mėgaujuosi dalyvavimu politikoje kaip pilietis, kuriam rūpi daug klausimų, vieni mažiau, kiti – daugiau.

Ar TSPMI įgytos žinios tau praverčia dabar?

Sunku pasakyti tiek laiko praėjus, ką tiksliai išmokau ir sužinojau būdamas TSPMI, o ką – tiesiog laikui bėgant ir domintis dalykais, bet galiu pasakyti, kad baigus TSPMI tikrai stebėti ir sekti politinį Lietuvos gyvenimą yra daug įdomiau.

Ką galėtum palinkėti VU TSPMI studentams?

Geros sesijos visiems, dar nevėlu pradėti mokytis.