Institute baigei bakalauro studijas o šiuo metu studijuoji Tarptautinių santykių ir diplomatijos magistro programoje, kaip pasirinkai studijas institute? Kokie studijų dalykai tau labiausiai patinka? 

Iš tiesų, magistro studijoms norėjau pasirinkti saugumo arba karo studijų programą, o tokia galimybė buvo nebent užsienyje. Tos galimybės vis dar neatmetu ir stipriai svarstau – būtų naudinga ir aktualu įgyti užsienio patirties. Priėmusi sprendimą, kad kol kas išvažiavimui aplinkybės nėra tinkamiausios, nusprendžiau studijas tęsti Alma Mater, nes man tikrai patinka mokytis ir labai mėgstu mūsų institutą. Šį pusmetį esu gerai nusiteikusi – bene dviejuose trečdaliuose privalomų ar pasirinktų dalykų pavadinimų galima rasti žodį „saugumas“. Šiek tiek šaržuoju, bet dirbant ir siejant gyvenimą su Krašto apsaugos sistema dienos be saugumo temų nebūna. 

Šiuo metu dirbi LR Krašto apsaugos ministerijoje, kokie yra įdomiausi tavo darbo aspektai, su kuriais tau tenka susidurti? Ar dirbant šioje srityje dažnai tenka pritaikyti žinias įgytas TSPMI? 

Krašto apsaugos ministerijoje baiginėju pirmuosius metus. Dabar norisi šypsotis, kai pagalvoju, kaip dažnai anksčiau žmonės man sakydavo, kad ministerijose niekas stipriai nevyksta, jokių rimtesnių pokyčių ir naujienų. Mano metai buvo labai permainingi, įvairūs, apie žodį rutina net minties negalėjo būti. Darbą pradėjau vos kelios dienos po plataus masto karo Ukrainoje pradžios ir dirbau ties politikos formavimu Ukrainos paramos klausimais, o ne per seniausiai veiklos barą pakeičiau į patarėjos pareigas kibernetinio saugumo ir informacinių technologijų politikos grupėje. Įdomiausia man visgi yra dirbti su savo srities specialistais, žmonėmis, kurie jau ne pirmus metus pluša Krašto apsaugos sistemoje. Pasisemti žinių galima kiekvieną dieną, vėliau džiaugiuosi jas pritaikydama praktikoje. O studijos TSPMI, mano nuomone, darbo rinkoje padės kiekvienam vien dėl plataus kritinio mąstymo, kurį įgyjame.   

Esi savanorė Krašto apsaugos pajėgose, kodėl prisijungei prie savanorių pajėgų, ką tai tau reiškia? 

Dar būdama 18–kos pradėjau 3 metų mokslus Jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose. Juose praleidusi praktiškai kas antrą mokslų metų savaitgalį gyvenimo kitaip nebegalėjau įsivaizduoti. Tad Krašto apsaugos savanorių pajėgos buvo natūrali įvykių tąsa. Tiesa, pobūdis visai kitoks, bet vėlgi – žmonės nuostabūs, motyvuoti, pilietiški, įkvepiantys. Tokius savaitgalius suprantu, kiek kitaip nei laisvalaikį – tai mano grąža šaliai, kuri augino, ugdė, suteikė norą mokytis ir pažinti. Mažiausia, ką galiu duoti atgal yra buvimas pilietiškai. O čia jau kiekvienas pasirenka savo mėgstamiausią pilietiškumo formą. Savaitgalio rytą pradėti miške pasaloje ar miegoti samanų pataluose apsikabinus ginklą savotiškai siurrealu, bet žiūrint į didesnį paveikslą – prasminga.  

Savęs kaip žmogaus įgalinimas gynybos sektoriuje ir meilė valstybei – šias temas akcentavai Women Empower renginyje, kokios būtų tavo pagrindinės žinutės, kuriomis norėtum pasidalinti? 

Karas Ukrainoje suteikė skausmą kiekvienam savaip. Turbūt visi prisimename tą 24-osios dienos naktį, paryčius. Sveiku protu nesuvokiamus dalykus. Šį renginį, kuriame dalyvavau, mintyse galiu dedikuoti mielai draugei Svitlanai, kurią bėgančią nuo karo priėmėme į savo namus kovo mėnesį, o vėliau ji nusprendė pamėginti gyvenimą tęsti čia, Vilniuje, toliau siekiant savo tikslų. Beveik metų draugystė su nuostabia moterimi mane iš tiesų labai įkvėpė – apie tą įkvėpimą, valią ir gebėjimą nepamiršti savo tikslo net ir tragišku laikotarpiu kalbėjau renginyje. Manau, kad svarbiausia mintis buvo ta, jog dažnai dabar kalbame apie pamokas, išmoktas rusijos karo prieš Ukrainą metu. Apie namų darbus, kuriuos turime pasidaryti patys. Visgi svarbiausia yra pamokos, kurias mums po karo galės (o ir jau gali) duoti kiekvienas ukrainietis, pamokos, kurių norėsim kaip oro, nes jie bus didžiausi mūsų mokytojai – Ukrainos vyrai ir moterys. Tad ir kalbant apie įkvėpimą ukrainietėms išreiškiau mintį, kad jos yra didis įkvėpimas man, mums ir kad mūsų palaikymas niekur nedings. 

Užsiimi sportu, fotografija, kaip suspėji ir kuo tave žavi ši veikla? Kokiomis dar veiklomis domiesi? 

Sportą, tiesą pasakius, atradau tik prieš pat karantiną. Pradėjau sportuoti Crossfit‘ą, o vėliau, užsidarius klubams, kai reikėjo kažką veikti, jog neišprotėčiau tarp keturių sienų, pradėjau bėgioti – pirma po 3, 5, o vėliau ir po 15, 20 kilometrų. Sportas dabar didelė mano gyvenimo dalis – sportuoju mažiausiai 4, dažniausiai 5 kartus per savaitę. Bene geriausia valanda ar dvi dienoje, ypač Crossfit‘o klube, kur nuostabi bendruomenė, ištiesta pagalbos ranka ar duotas naudingas patarimas. Savo mėgstamiausia judesio formą linkėčiau atrasti kiekvienam – nustebsite, kiek jūsų kūnas gali. Gal dėl savo greito gyvenimo būdo taip mėgstu itin greitus sportus 😊 Fotografija jau nuo paauglystės man yra puikus atsipalaidavimo būdas, ypač kai fotografuoju artimus draugus.  

Ką norėtum palinkėti VU TSPMI bendruomenei? 

Dar neseniai kolega sakė, kad visi mes TSPMI „turim tą tokį braižą“. Prisimenu akimirką, kai fotografavau vienos panelės mergvakarį, kuriame, žinoma, buvo daug merginų, dalis jų intensyviai kalbėjosi apie aktualijas, Lietuvą ir pasaulį. Nepaleido jausmas, kad merginos iš TSPMI. Ėmiau vienos ir paklausiau. Man atsakė, kad taip ir labai nustebo, iš kur žinau. Na, Visiems mums palinkėčiau to „užsidegusio“, besidominčio, klausiančio žmogaus braižo nepamesti. TSPMI man visu pirma yra apie labai įdomius žmones, tą itin jaučiu studijose magistro metu sėdint tarp žurnalistų, archeologų ar gyvybės mokslų srityje mokslus baigusių žmonių. Nenustokim stebinti!