Rūta Petkevičiūtė
VU TSPMI studentė, VU SA TSPMI pirmininkė
Kodėl pasirinkai VU TSPMI?
Mano kelias į TSPMI nebuvo tiesus ir užtikrintas, kaip daugelio mano kurso draugų. Nuo pat devintos klasės buvau tvirtai įsitikinusi, jog studijuosiu VU Istorijos fakultete, nes būtent istorija buvo tas dalykas, kuris traukė ir buvo įdomiausias. Tik atsidarius LAMA BPO sistemai ir leidus pildyti savo prioritetus į norimus universitetus ilgai nedvejojusi pirmu pasirinkimu rinkausi VU IF, o likę variantai buvo Kaune. Ir nežinau ar likimas, ar atsitiktinumas, tačiau paskutinį vakarą prieš užsidarant sistemai kažkas tarsi iš vidaus mane paskatino dar kartą atsidaryti sistemą, o tada dar daugiau pabandyti pasidomėti įvairiomis studijų programomis, kur stojant didžiausią procentinį balą sudarytų istorijos egzamino įvertinimas. Tad tą vakarą vienas iš paskutinių atsidarytų puslapių buvo būtent VU TSPMI ir, jei atvirai, mane iškart sužavėjo studijų programos spalvingumas. Tiek daug skirtingų dalykų, tiek sričių, kur tobulėti, ir atrasti save. Ilgai nelaukusi VU IF pakeičiau VU TSPMI ir sukryžiuotais rankų pirštais tikėjausi įstoti būtent čia! Todėl dabar tvirtai tikiu, jog niekada negalima užsidaryti į dėžutę, nes jei ne vidinis balsas, būčiau praleidusi puikią galimybę.
Kaip tapai VU SA TSPMI nare? Kokią matai prasmę instituto organizacijų veikloje?
Aš esu iš tų žmonių, kuri nebuvo aktyvi mokykloje, nebuvau organizacijų narė. Buvau ta, kuri mokslo srityje stengdavosi padaryti kiek įmanoma daugiau, mokytis kaip įmanoma geriau ir pirmauti būtent mokslų srityje. Labai daug mokiausi. Baigusi dvyliktą klasę pasakiau sau, jog noriu pokyčių, noriu nuveikti kažką daugiau nei tik mokytis. Ir tokią galimybę man suteikė VU SA TSPMI. Su ja pirma pažintis buvo pirmakursių stovykloje, dar vasaros pabaigoje, jau tada man ji paliko įspūdį kaip viena stipriausių studentų organizacijų Lietuvoje ir nusprendžiau būtinai pabandyti tapti jos dalimi studijų metais. Tai va ir pabandžiau, iki dabar nepaleidžiu! Aktyvus įsitraukimas į VU SA TSPMI marketingo srities veiklą man padėjo iš dalies atrasti save, geriau ir lengviau įsilieti į studijas, atrasti dalyką – sritį, kuri tikrai traukia ir su kuria, galbūt, net norėčiau sieti savo ateitį. Todėl, manau, kad veikla instituto organizacijose ar bet kokiose kitose organizacijose labai padeda žmogui tobulėti, pažinti save, pažinti kitus, praplėsti pažinčių ir draugų ratą, suteikia galimybę nuveikti kažką gero, naudingo ir prasmingo ne tik dėl savęs, bet ir dėl kitų – kas yra tikrai nuostabu!
Kaip vertini studentų padėtį VU TSPMI?
Studentai net neįsivaizduoja kokia ji gera. Aš, būdama pirmo kurso studentė, pirmame semestre tikrai nežinojau kiek, tarkime, Studentų atstovybė, stengiasi, kad mums čia būtų gera ir patogu studijuoti. Galbūt man pasisekė, o gal atvirkščiai, tačiau pirmais metais nebuvau nei karto apsilankiusi administracijoje ar Studijų skyriuje, todėl net nenumaniau kokie žmonės ten dirba. Antrais studijų metais to kontakto atsirado daugiau, manau vėlgi dėl VU SA TSPMI, ir tai leido pamatyti kokie nuostabūs ir atsidavę žmonės ten dirba. Supratau, kad studentui, bet kada prireikus pagalbos, jis jos tikrai sulauktų ir jį pasitiktų ne piktais veidais, o su šypsena. Galima tą patį būtų pasakyti ir apie instituto dėstytojus. Tai žmonės, kurie myli tai ką daro ir tai puikiai matosi. Jie visada pasirengę padėti ir patarti. Priėjus po paskaitos ar seminaro tau niekad nebus atsukta nugara ar parodytos durys, tave išklausys ir tau padės. Gera žinoti, kad dėstytojų nereikia bijoti. Todėl į šį klausimą atsakyčiau net nedvejodama ir vienareikšmiškai – padėtis tikrai labai gera!
Artėja pirmakursių stovykla – kaip tau pačiai sekėsi įsilieti į VU TSPMI bendruomenę ir kas laukia pirmakursių stovyklos metu?
Man pirmakursių stovykla pirmiausia buvo didelis iššūkis. Niekada nebuvau didelė drąsuolė ar kompanijų siela, todėl ir važiuodama į stovyklą, kur, žinojau, kad bus daug nepažįstamų žmonių, tikrai bijojau. Bijojau nepritapti, likti nesuprasta ir taip pradėti naujus mokslo metus, o juk norėjau juos pradėti kiek įmanoma geriau. Tikrai svarsčiau ar verta važiuoti, tačiau pasitarusi su būsima kursioke, taip pat iš Kauno, nusprendėme važiuoti kartu ir tai padėjo jaustis drąsiau. Gali pasirodyti, kad pirmakursių stovykla kelia stresą, tačiau tik į ją atvažiavus tu tikrai supranti, kad tai nerealus dalykas. Tai yra galimybė ne tik puikiai praleisti laiką, tai yra galimybė susirasti naujų draugų. Galiu nuoširdžiai pasakyti, kad jei ne pirmakursių stovykla, man būtų buvę daug sunkiau rudenį įsilieti į visą insituto bendruomenę, bendrauti su kurso draugais. Rudenį universitete jaučiausi lyg susitikusi su senais draugais.
Na, o kas laukia šiais metais pirmakursių negaliu atskleisti, bet tiek aš, tiek kiti organizatoriai į tai įdėjome labai daug darbo ir širdies. Šis pasiruošimo mėnesis man iš viso buvo kosminis, ta prasme, kad pagaliau dariau tai, kas man labai patinka ir prisidėjau prie vieno iš pagrindinių renginių būsimiems instituto studentams. Programa labai įvairi ir labai spalvinga. Jau ir stovyklos pavadinimas ,,Kino studija” bei pagrindinė tema – kino žanrai – daug gali pasakyti apie stovyklos pagrindinę mintį. Norėčiau pabrėžti, kad rugpjūčio 10-12 dienomis veiksmo ir nepamirštamų akimirkų netruks ir žmonėms, kurie nėra dideli kino mylėtojai! Galime pažadėti, kad tai bus geriausias vasaros savaitgalis ir ne, aš nekalbu apie ,,Granatos‘18“ festivalį..
Kokių patarimų duotum naujiesiems instituto bendruomenės nariams?
Pirmiausia – važiuokite į pirmakursių stovyklą! Jums suteikiama nereali proga susipažinti su institutu, jo bendruomene, organizacijomis ir, svarbiausia, naujais kurso draugais. Stenkitės dalyvauti visur, kur tik galite ir norite, nes būtent dabar jums atsivers plačios galimybės. Nebijokite išbandyti kažko naujo, nebijokite klysti, klausti, nežinoti – visa tai normalu ir visa tai jums padės žengti į priekį ir tobulėti. Man mama prieš prasidedant studijų metams sakė: „Geriausi tavo metai prasideda dabar“. Tuo metu aš galbūt nelabai atkreipiau į jos žodžius dėmesį, tačiau po dviejų metų institute, drąsiai galiu patvirtinti šiuos žodžius. Todėl, jeigu jausite, kad norite ne tik mokytis – atsiminkite, jog jūsų laukia labai daug VU organizacijų ir klubų, drąsiai išbandykite visas veiklas, kurios pasirodys įdomiausios ir nebūtinai tik institute!
VU TSPMI bendruomenė nėra didelė, tačiau ji yra sava ir artima kiekvienam instituto studentui ir tikiu, kad naujieji bendruomenės nariai tą greitai pajus. O prireikus draugiško patarimo, paguodos ar palaikymo visada galės kreiptis į mane ar bet kurį kitą mano komandos narį!
Kaip sekasi dirbti kuratoriams? Kaip tau pačiai įsilieti padėjo tavo kuratoriai?
Jiems sekasi tikrai puikiai! Iš pradžių buvo savotiška baimė, kilo daug klausimų – o jeigu tai netinkami žmonės, o jeigu jie nedirbs, nenorės nieko daryti ir kiti panašūs klausimai. Dabar man tos mintys atrodo be galo kvailos, nes kuratorius spėjau pažinti geriau. Turėjome daug progų padirbėti ir pasimokyti kartu. Pamačiau, kad kuratoriai yra tikrai užsidegę veikti žmonės. Man nerealiai gera, kad galiu jais pasitikėti ir paskyrus svarbią užduotį nesijaudinti, kad ji nebus padaryta, ar kad aš būsiu neišgirsta. Tai tikrai puiki komanda, kuri jau dabar įrodė, kad siekia geriausio ir būti geriausia!
Man apskritai kuratorių vaidmuo atrodo ypatingai svarbus. Tai žmonės, kurie naujam instituto nariui suteikia visą pirminę informaciją apie institutą, padeda žmogui pasijusti jo dalimi ir drąsiai žengti pirmus žingsnius instituto koridoriais. Mano kuratoriai tikrai prisidėjo prie to, jog pirmi mėnesiai institute buvo labai linksmi ir nepamirštami, o prireikus pagalbos – visada buvo galima kreiptis ir jos sulaukti.
Kokie yra vasaros su VU SA privalumai?
Praeitą vasarą, jau būdama VU SA dalimi, kažkaip nejaučiau didelių pokyčių, galbūt ir pati dar nebuvau labai į ją įsitraukusi. Ši vasara yra 120 procentų atvirkštinis variantas. Veiklos labai daug, naujų pažinčių ir draugų dar daugiau, laisvalaikio be VU SA, atvirkščiai, kaip tik labai mažai. Kitiems, mano vietoje, gal atrodytų, jog VU SA užima per daug vietos mano gyvenime, tačiau aš nuo mažų dienų nieko nedarau pusiau. Jei pradedu, tai atiduodu visą save ir iki galo. Pasirinkusi šį kelią iki šiol labai džiaugiuosi ir darau viską, kad padėčiau kitiems studentams, kad mano komanda būtų stipri ir vieninga, kad VU SA TSPMI būtų stipri didelės organizacijos dalis. Kiti galėtų sakyti, kad VU SA privalumai yra pažintys, ryšiai, renginiai, tačiau man tai – atrasti nauji draugai, veikla, kuri atrodo prasminga ir kuri motyvuoja veikti. Didelis privalumas, bet, manau, ne tik vasaros – komanda, jos palaikymas. Ji kaip antra šeima. Drąsiai galiu teigti, kad kol kas, tai geriausia mano vasara!