Rūta, VU TSPMI baigei politikos mokslus, taip pat jau beveik baigei studijas Tarptautinių santykių ir diplomatijos (TSD) magistro programoje. Kodėl pasirinkai VU TSPMI?

Jei atvirai, nė nenutuokiau, kad būtent šiame institute praleisiu net 6 metus. Dar būdama paauglė įsivaizdavau, jog studijuosiu dailę, dizainą, ar architektūrą. Tiksliai nepamenu, bet 11 ar 12 klasėje viskas pasikeitė, kai susipažinau su viena VU TSPMI studente. Būtent jos pasakojimai apie studijas, institutą ir jo bendruomenę sužadino mano smalsumą ir norą pasidomėti bakalauro programa VU TSPMI. Perskaičiusi programą bei studentų atsiliepimus, nusprendžiau būtent VU TSPMI įrašyti pirmuoju numeriu. Būsiu atvira, žinoma, jog per tiek metų buvo visko, bet niekada nesigailėjau tokio savo sprendimo. Būtent čia sutikti draugai ir dėstytojai – didžioji VU TSPMI stiprybė. Tas bendruomeniškumo jausmas verčia tave jaustis ypatingu. Žinau, jog yra kalbų, kad TSPMI tik išrinktiesiems, jog esame uždara bendruomenė, bet galiu patikinti – institutas – atviras ir net labai atviras, ir jis – skirtas visiems. Tiesiog nebijokite mesti sau iššūkio ir pabandykite.

Kaip nusprendei tęsti mokslus TSD magistro programoje? Kodėl pasirinkai būtent šią magistro programą?

Apie magistro studijas rimtai pradėjau galvoti tik 4–ame kurse. Supratau, jog noriu gilinti savo žinias. Man visada patiko profesoriaus Alvydo Jokubaičio žodžiai, jog “bakalauras yra kaip greito maisto restoranas”. Tad galima sakyti, jog nusprendžiau pasimėgauti savo patiekalu. Manau, jog mano magistro programos pasirinkimą stipriai nulėmė atliktos praktikos bakalauro metu. Kiekviena praktika leido pamatyti tam tikrus politikos užkulisius ir suprasti, jog norint judėti toliau, reikia didesnio žinių bagažo. Ir visgi, pagrindinė priežastis – dar bakalauro metu užsibrėžtas tikslas/svajonė – dirbti diplomatinį darbą. Tad manau, jog geresnės programos pasirinkti negalėjau.

Galiu pasakyti tik tiek, jog žinios ir įgūdžiai, kuriuos įgauname magistro programos metu labai skiriasi nuo to kas vyksta bakalauro metais. Per dvejus magistro metus turėjome labai daug progų susipažinti, pabendrauti bei išklausyti kviesinių svečių iš įvairių institucijų tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Vien klausydamas tokių įkvėpiančių žmonių kaip John McCain pranešimų, supranti, jog esi tinkamoje vietoje, tinkamu laiku.

Esi atlikusi praktikas UNICEF Lietuva, LR Seimo Europos Informacijos Biure ir Užsienio reikalų ministerijoje (URM). Kuri praktika buvo įsimintiniausia, kodėl?

Pirmąsias dvi praktikas atlikau savanoriškai dar studijuodama antrame bakalauro kurse. Mane domino tiesiog išbandyti save ir suprasti, kaip veikia tam tikros „politikos virtuvės”. Buvau smalsi ir nenorėjau tikėti, jog politinė situacija Lietuvoje bloga, jog nėra sąmoningų žmonių, ar sąžiningų politikų. Visada tikėjau ir tikiu, jog net ir vienas balsas gali daug ką pakeisti, o visas pokytis prasideda nuo mūsų, galbūt todėl ir ėmiausi praktikų taip anksti. Kita vertus, juk negali įgyti praktikos, jos neatlikdamas. Esu dėkinga kiekvienai iš institucijų, jog suteikė galimybę, nors ir trumpam, prisidėti prie jų veiklos.

Visgi, turbūt artimiausia man pačiai tai praktika URM. Būdama ketvirtakurse turėjau pakankamai teorinių žinių, jog geriau suprasčiau, kaip vyksta tam tikri procesai, kaip veikia valstybė, kas vyksta Lietuvos politikoje. URM praktiką atlikau vystomojo bendadarbiavimo departamente. Ir neatsitiktinai. Po praktikos UNICEF Lietuva norėjau toliau domėtis šia sritimi, o pozicija departamente buvo kaip tik tai, ko man reikėjo. Manau, jog praktika URM leido geriau suprasti, kaip veikia pati institucija, kaip veikia biurokratijos aparatas valstybėje ir ko reikia norint pasiekti vienus, ar kitus sprendimus. Departamente konkrečiai dirbau su paraiškomis, kurios buvo teikiamos ES finansavimui gauti. Net sunku suvokti, kiek Lietuvoje yra idėjų, kurios gali pagerinti trečiųjų valstybių piliečių gyvenimą.

Šiuo metu dirbi Airijos ambasadoje Lietuvoje. Gal gali papasakoti apie savo darbą plačiau? Kaip studijų metu įgytos žinios padeda ambasados veikloje?

Ambasadoje atsidūriau visiškai netikėtai. Kaip vienas mano draugų juokauja – atsidūriau tinkamoje vietoje tinkamu laiku ir išnaudojau visas man suteiktas galimybes. Darbas ambasadoje visada yra įdomus ir netikėtas. Iš pradžių maniau, jog būtent mano pozicija bus monotoniška: būsiu įpareigota vykti į susitikimus įvairiose ministerijose, stebėti, kas vyksta Lietuvos politikoje ir savo įžvalgomis pasidalinti su užsienio diplomatais. Tačiau buvau maloniai nustebinta. Mano pozicija reikalauja greitos reakcijos ir pastabumo, kūrybiškumo ir gebėjimo pateikti kelis skirtingus variantus tai pačiai situacijai spręsti. Kartais net ir menkiausia detalė diplomatų kalboje gali reikšti labai daug, tad jos praleisti nevalia. Mano pozijoje dirbantys žmonės ne tik stengiasi informuoti užsienio diplomatus, kas vyksta jų reziduojamojoje valstybėje, bet ir padėti organizuoti užsienio valstybių diplomatų vizitus, suteikti visą naujausią informaciją apie politinius procesus, kurie tuo metu vyksta.

Žinoma, visos užduotys priklauso ir nuo to, kokio dydžioje ambasadoje dirbi. Airijos ambasada Lietuvoje nėra didelė, turinti vos vieną diplomatą iš Airijos – patį ambasadorių. Smagu tai, jog ambasada plečiasi ir jau šią vasarą turėsime du naujus kolegas iš Airijos.

Kalbant konkrečiau apie mano pačios darbo dieną, pasakysiu atvirai – dienotvarkė labai daug priklauso nuo ambasadoriaus ir jo užimtumo. Kartais tenka vykti į susitikimus, ar konferencijas likus porai valandų iki renginio. Taigi niekada nežinai, kas tavęs laukia šiandien, galbūt todėl darbas ir yra įdomus. Be to, ši pozicija yra pirmas laiptelis diplomatinės karjeros link.

Manau, jog studijų metu įgijau labai naudingų žinių apie diplomatus, diplomatinius procesus, užsienio politiką. Taip pat dirbant tokioje pozicijoje labai pasitarnauja išugdytas įprotis nuolat domėtis užsienio politikos naujienomis. Tad bet kokioje situacijoje ir kontekste nėra sunku susigaudyti. Kadangi nuolat tenka bendrauti su naujais žmonėmis: diplomatais, parlamento nariais, ar kitais valstybių pareigūnais, kad ir kaip juokingai nuskambėtų, bet visada praverčia elementarios diplomatinio etiketo paskaitos.

Jau beveik laikai magistro diplomą savo rankose. Kaip sekėsi rašyti magistro darbą? Kokių patarimų turėtum būsimiems studentams?

Na, kaip sekėsi rašyti, pamatysime po gynimų. Pasirinkau sau įdomią ir artimą temą. Rašiau apie Norvegijos Track II diplomatiją, kurios esmė – į valstybės oficialiąją diplomatiją įtraukti NVO. Manau net temos pasirinkimą lėmė mano atiktos praktikos ir jų metu įgytos žinios. Nors kolegos institute ir juokauja, jog rašto darbus pasirašau turbūt pirmoji, neturiu slapto recepto, kaip darbą padaryti geru. Manau, jog svarbiausia pasirinkti patinkančia ir pačiam studentui suvokiamą temą. TSPMI studetai taip pat labai mėgsta „bobutės testą”. Jei tavo darbas suprantamas net tavo močiutei, vadinasi darbas geras. Na ir žinoma, manau, jog studijuojant TSPMI labai svarbus laiko planavimas. Tad ir būsimiems studentams siūlyčiau nepasilikti visko paskutinei nakčiai. Ir taip, nors čia auksinė taisyklė, studentai nėra linkę ja vadovautis. Mano nuomone, būtent nuoseklumas yra sėkmės garantas. Patikėkite, ne tik darbas bus geresnis, bet ir ramiau miegosite.