Šarūnai, prieš tapdamas VU TSPMI bendruomenės nariu studijavai VU Medicinos fakultete. Kas paskatino pakeisti studijų kryptį? Kaip atsidūrei institute?

Išties, mano kelias matyt truputį vingiuotesnis nei daugelio. Mediciną studijavau kiek ilgiau nei dvejus metus ir tada nusprendžiau, jog reikia kažką keisti. Draugai turbūt pasakytų, jog šis sprendimas nebuvo pats netikėčiausias, nes į politikos mokslų pusę vis pasižvalgydavau. Dar prieš įstojant į mediciną buvo kilusių minčių apie šiuos gan radikaliai skirtingus mokslus, tačiau nebesinorėjo paskutinę minutę keisti pasirinkimo, kurio link buvo nuosekliai dirbama kelis metus. Įstojęs į mediciną iškart prisijungiau prie Lietuvos medicinos studentų asociacijos (LiMSA) ir visų medicinos studijų metu joje aktyviai veikiau. Galima sakyti, jog būtent šis sprendimas – būti LiMSA dalimi – turėjo tikrai didelę įtaką keisti studijų kryptį; supratau, jog labiau noriu keisti sveikatos sistemą nei būti smulkia jos dalimi. Tačiau prie sprendimo tikrai prisidėjo ir draugai bei pažįstami iš paties VU TSPMI. Per tuos kelerius metus Vilniuje susipažinau su nemažai instituto studentų ir kone visi apie jį atsiliepdavo itin pozityviai – tai man padarė įspūdį ir nuramino kylančias abejones. Žinoma, iki stojimo tada dar buvo likusi viena kliūtis – istorijos egzaminas, kurio nebuvau laikęs, tačiau metai medicinoje išmokė įsisavinti didelį kiekį informacijos per trumpą laiką, todėl didesnių problemų įveikiant paskutinį barjerą nekilo.

Minėjai, jog ilgą laiką priklausei Lietuvos medicinos studentų asociacijai (LiMSA). Prie kokių organizacijos veiklų teko prisidėti?

Per tuos kelerius metus jų buvo tikrai daug ir įvairių. Įsimintiniausios turbūt buvo edukacinių užsiėmimų vedimas Vilniaus mokyklų mokiniams, Lietuvos medicinos studentų atstovavimas Europos ir pasaulio medicinos studentų asamblėjose bei studentų interesų atstovavimas kalbantis su VU rektoriumi ir sveikatos apsaugos ministru ar dalyvaujant LRS Sveikatos reikalų komiteto posėdžiuose. Turbūt nekeista, jog šios veiklos paskatino ir mano norą geriau pažinti ir veikti politinėje sveikatos sektoriaus pusėje, todėl ir galiausiai pasirinkti VU TSPMI, matyt, buvo lemta. Visiems galiu rekomenduoti įsitraukti į papildomas veiklas, nesvarbu, ar tai būtų NVO, ar bet kokia kita individuali veikla. Institute taip pat yra tokių pasirinkimų kaip VU SA TSPMI (VU studentų atstovybė TSPMI – red.), VU TSPMI SMD (Studentų mokslinė draugija – red.), Šv. Tomo Moro klubas ar studentų korporacija RePublica. Bet kuris pasirinkimas suteiks daug naudingos patirties ir galbūt (kaip man) padės surasti tą tinkamesnį ateities kelią.

Šiuo metu dirbi Viešosios politikos ir vadybos institute (PPMI). Kas lėmė tavo sprendimą įsidarbinti analitiniame centre?  Kokias studijų metu įgytas žinias pritaikai karjeroje?

Taip, man tai turbūt vienas geriausių įvykių per praėjusius metus. Šioje vietoje dar pareklamuosiu instituto veiklas, nes viskas prasidėjo nuo VU TSPMI Alumni mentorystės programos. Joje sutikau dr. Dovilę Jonavičienę, kuri yra viena iš PPMI partnerių. Ji man padėjo geriau suprasti, kaip turėčiau ieškoti savo kelio, daug kalbėjome apie VU TSPMI teikiamus privalumus, savosios nišos paieškas ir karjeros kryptis po studijų. Viena iš krypčių buvo būtent tyrimai ir darbas analitiniuose centruose. VU TSPMI aplinkoje tai gana populiarus pasirinkimas, todėl pasidarė įdomu išbandyti save tokioje veikloje. Taip jau sutapo, jog praėjus kiek laiko po mentorystės programos, prie vieno iš projektų, kuriuos koordinuoja Dovilė, prireikė šiek tiek papildomų rankų, todėl gavau pasiūlymą išbandyti save naujame amplua. Kurį laiką dirbau kaip išorinis „ekspertas“, o po to, kadangi PPMI buvo patenkinti mano darbu, o aš norėjau pamatyti, ką dar gali pasiūlyti analitiko kelias, oficialiai prisijungiau prie įmonės kaip tyrimų asistentas. Šiuo metu esu jaunasis analitikas, o Dovilė yra mano vadovė. Pats dirbu prie projektų, kurie yra susiję su sveikatos temomis, todėl labai praverčia žinios, kurias įgijau per tą laiką, kurį praleidau medicinoje. O iš instituto programų naudingiausia šiame darbe turbūt yra „Socialinių mokslų tyrimo metodai“, tikrai tenka panaudoti įgytas žinias apie kiekybinius ir kokybinius tyrimus, tačiau ir pati VU TSPMI studijų visuma suteikia daugybę įgūdžių (soft skills), kurie taip pat yra pritaikomi dirbant šį darbą.

Kaip pavyksta suderinti studijas ir darbą?  Kaip atrodo tavo laisvalaikis? Kokių turi hobių?

Manau, jog VU TSPMI suteikia puikias sąlygas veikti daugiau nei tik studijuoti. Kaip jau minėjau, įvairios papildomos veiklos, o tarp jų ir darbas, padeda geriau suprasti savo tolimesnį kelią. Baigę politikos mokslus, mes negauname konkrečios profesijos, mums yra duodamas didelis ir platus žinių bei įgūdžių bagažas, o kaip jį panaudoti, turim nuspręsti patys. Laisvalaikio atžvilgiu – karantino metu pavyko gana sėkmingai sumažinti filmų ir serialų skaičių, kuriuos norėjau pažiūrėti. Taip pat jau spėjau pasiilgti kelionių. Bet šitą situaciją bus taisoma, nes rudens semestrui išvykstu į Erasmus+ mainus Belgijoje. Didelė mano laisvalaikio dalis prieš pandemiją buvo protmūšiai. Nuo pirmo medicinos kurso priklausau „Nyčė buvo, Nyčė ką“ komandai. Didelę jos dalį sudaro politikos mokslų ir medicinos studentai, tai jaučiuosi tarsi jungiamoji grandis tarp jų (juokiasi). Pastaraisiais metais pasiekdavom tikrai aukštų rezultatų, tačiau užklupusi pandemija neleido tęsti pergalingų žygių, o protmūšiams persikėlus į internetinę erdvę, deja, bet neprisitaikiau prie šio pokyčio ir tapau mažiau aktyvus juose.

Pabaigai, ko palinkėtum VU TSPMI bendruomenei?

Eikit, darykit, klyskit ir tada vėl eikit daryti. Rizikingi sprendimai atsiperka gana dažnai, manau, mano patirtis tai įrodo, todėl linkiu ir kitiems nepabijoti žengti to žingsnio savo tikslo link.