Sean Christopher Fitzpatrick
VU TSPMI Globalių iššūkių politikos studentas
Kaip sužinojai apie VU TSPMI? Ir kodėl pasirinkai studijuoti „Politics of global challanges”?
Pirmą kartą apie VU TSPMI sužinojau savo kirpėjos Airijoje dėka. Ji yra lietuvė, o jos sūnus studijavo VU. Ji be galo gyrė šį universitetą. Pasakiau jai, kad domiuosi politika ir ji primygtinai rekomendavo man pasidomėti TSPMI. Jos entuziazmas rekomenduojant TSPMI man signalizavo, kad tai gerbiamas, aukštos kokybės institutas. Mano susidomėjimas sustiprėjo ir aš nedvejodamas pradėjau ieškoti informacijos internete. Pasirinkau studijuoti Globalių iššūkių politiką dėl to, kad programa orientuota į aktualius, konkrečius klausimus ir dėl galimybių programoje ugdyti minkštuosius įgūdžius. Kai pamačiau, kad pirmasis semestras prasideda „Pasaulinės tvarkos transformacijos” kursu, taip pat, kad siūlomas komandinio darbo dirbtuvių užsiėmimas, buvo aišku, kad ši programa skirta man. Mano apsisprendimui studijuoti šią programą didelę įtaką turėjo ir tai, kad Lietuva nepalaužiamai palaikė Ukrainą kovoje su Rusijos invazija. Studijuoti TSPMI, institute, kuris išugdė tuos, kurie suteikė tokį įkvepiantį ir pragmatišką atsaką didžiulio siaubo metu, kai tai buvo svarbiausia, man buvo visiškai neabejotina.
Kas tau labiausiai patinka studijuojant Institute?
Man labai patinka bendruomeniškumo jausmas, kurį jaučiu savo studijose. Daug dirbama grupėse, todėl yra daug laiko ne tik susipažinti su bendraamžiais, bet ir mokytis iš jų. Čia yra labai daug unikalių ir stiprių asmenybių, kurios praplėtė mano akiratį ir padėjo man augti kaip asmenybei. Tai ne tik studentai, pasižymintys stipriomis asmenybėmis. Kiekvienas dėstytojas iki šiol buvo labai įsimintinas ir savitas savo dėstymu. Iš pradžių šiek tiek baiminausi prie jų prieiti. Į juos žiūrėjau kaip į elegantiškų, blizgančių žinių įsikūnijimą. Laimei, netrukus supratau, kad jie yra tokie pat žmonės, kaip ir mes visi, ir labai malonūs bei paslaugūs. Visur, kur tik pažvelgsi, pamatysi draugišką veidą. Nebijau egzaminų ar rašto darbų terminų, nes žinau, kad visi esame čia kartu. Bendruomenės dvasia, kurią čia jaučiu, man yra neįkainojama ir džiaugiuosi, kad esu jos dalis.
Kaip sekasi mokytis lietuvių kalbos?
Labai gerai! Atvykus čia man labai patinka būti apsuptai šios kalbos, ne tik dėl mokymosi, bet ir dėl to, kad ji labai maloni ausiai. Man patinka klausytis, kaip grupelės lietuvių studentų tarpusavyje kalbasi neįpareigojančiai. Man atrodo, kad dėl vyraujančio žargono sunkiau suprasti atsitiktinę šnekamąją kalbą nei oficialiąją, tačiau mokytis labai džiugu. Labai padeda filmų žiūrėjimas. Dažnai į filmus žiūriu kaip į lietuvių kalbos pamoką ir daugiausia dėmesio skiriu iš anglų kalbos išverstų subtitrų skaitymui. Išmoktus žodžius stengiuosi iš karto įtraukti į pokalbius, kad jie įsimintų. Didžiuojuosi, kad neseniai kirpdamasis turėjau tikrai ilgą pokalbį lietuviškai, nepaisant mano kalbos trūkumų. Šiuo metu mano pagrindinis tikslas – labiau pasitikėti savimi kalbant. Diena, kai kalbėsiu nesijaudindamas dėl kirčiavimo, bus ta diena, kai būsiu laimingas.
Kokie buvo didžiausi iššūkiai tau pradedant studijas čia, Lietuvoje?
Manau, kad didžiausias iššūkis man pradedant gyventi čia buvo akademinių standartų šuolis nuo vidurinės mokyklos iki universiteto. Tekstai, kuriuos analizuojame, yra daug tirštesni akademine kalba, nei buvau įpratęs. Su laiku pasidarė lengviau, bet tam tikras iššūkis vis dar išlieka. Nemanau, kad šis iššūkis būdingas tik man, esančiam Lietuvoje, ir kad su tuo būčiau susidūręs nepriklausomai nuo to, kur būčiau atvykęs. Tiesą sakant, manau, kad atvykus čia, mano studijos tapo lengviau įveikiamos. Esu labai laimingas, kad esu čia, todėl labai entuziastingai įsitraukiu į studijas. Man pasisekė, kad iki šiol čia nesusidūriau su pernelyg dideliais sunkumais. Už tai turiu padėkoti visiems už jų gerumą ir šilumą. Tegul tai tęsiasi ir toliau.
Turi tikrai įdomią „Twitter” paskyrą, kuri net pateko į Lietuvos nacionalinę televiziją; kaip sugalvoji jai idėjų ir kaip tau sekasi ten rašyti lietuviškai? @SBaravykas
Tiesą sakant, neturiu supratimo, kaip sugalvoju kai kuriuos dalykus, kuriuos rašau. Šiek tiek traktuoju tai kaip kūrybinio rašymo lizdą, tik lietuvių kalba. Iš pradžių tai buvo skirta tik skaityti lietuviškai, kad išmokčiau žodyną ir išmoktus žodžius sudėčiau į sakinius. Pasirodo, kad žmonėms visai patiko mano nesąmonės. Kai mano lietuvių kalba patobulėjo, tai tapo ne tiek aido kambariu, kiek dialogu su kitais. Dabar tai ir vieta, kur galiu mėgautis bendravimu su panašiais žmonėmis ir bet kokių galimai juokingų minčių, kurios ateina į galvą, sąvartynas. Pamatyti savo tviterio žinutę per televiziją galima pavadinti tik siurrealiu dalyku, juolab kad ji pasirodė laidoje „Labas rytas, Lietuva”. Jau seniai esu didelis jos gerbėjas. Airijoje žiūrėdavau ją lovoje, kad pramokčiau lietuvių kalbos. Toks jausmas, kad viskas tarsi apsisuko ratu kažkokiu labai keistu būdu.
Kokie yra tavo tikslai studijose ir po studijų?
Pagrindinis mano tikslas studijose – visada elgtis taip, kad galėčiau savimi didžiuotis. Tikiu, kad jei kiekvieną dieną laikysiuosi tokios atsakomybės, rašto darbai, egzaminai ir pristatymai ateis savaime, o aš būsiu tas, kuriuo mano bendraamžiai galės pasikliauti. Kasdien stengiuosi tobulėti ir nekantriai laukiu, kur tai mane nuves.
Dabar kalbant apie siekius po studijų, norėčiau gyventi iš rašymo. Man patinka procesas, kai reikia parinkti tinkamus žodžius norimai minčiai perteikti. Moksliniai straipsniai, biografijos, romanai, kaip tik panorėsite, mielai rašyčiau bet kokį tekstą, nes šis procesas man teikia didelį džiaugsmą, nesvarbu, kokia tema jis bebūtų. Taip pat norėčiau dirbti Airijos ambasadoje čia, Vilniuje. Džiaugčiausi galėdama tiesti tiltus tarp savo dviejų namų.
Ko norėtum palinkėti VU TSPMI bendruomenei?
Norėčiau palinkėti TSPMI bendruomenei sėkmės laikant egzaminus, kurie sparčiai artėja. Linkiu ne tik patenkinamų rezultatų, bet ir, svarbiausia, geros savijautos per visą egzaminų sezoną. Taip pat norėčiau visiems palinkėti linksmų Kalėdų ir malonaus šventinio laikotarpio. Leiskite mums visiems pelnytai pailsėti ir grįžti žvaliems, pasiruošusiems viskam, kas laukia ateityje.