Ieva, koks tavo kelias į VU TSPMI? Kas tave paskatino rinktis politikos mokslų studijas?  

Nuo vaikystės iki apsisprendimo stoti į TSPMI idėjų profesijai turėjau įvairiausių, tačiau niekada nė nepagalvojau, kad studijuosiu politikos mokslus. Gal todėl, kad dar besimokydama gimnazijoje buvau apolitiška, valstybės valdymo reikalai manęs visiškai nežavėjo. Tiesą pasakius, negalėjau suprasti kaip kažką gali dominti politika ar mokslas apie ją. Turbūt teisingas tas posakis nespjauti į šulinį, iš kurio po to pačiam teks gerti, nes dvyliktos klasės vidury įvyko kažkoks vidinis lūžis, manau, susijęs su daugeliu gerų atsiliepimų ir istorijų apie TSPMI, kurias teko girdėti. Tad vieną dieną nusprendžiau pasidomėti ir pasiskaityti daugiau ir buvau nuoširdžiai sudominta to, ką siūlo institutas. Tarpdiscipliniškumas, platus žinių bagažas, požiūris į studento ir dėstytojo santykį, apskritai, bendruomeniškumas palaikomas institute, kompetentingi dėstytojai – visa tai nulėmė nuojautą, kad studijuoti turėčiau būtent čia. Vis tik prieš pradedant studijas turėjau dviejų metų trukmės gap year – ne tik pailsėjau prieš studijas (o to poilsio tikrai reikėjo), bet ir galutinai nusprendžiau, kad studijos TSPMI yra geriausias mano pasirinkimas.

Priklausai Studentų mokslinei draugijai. Kas Tave paskatino prisijungti prie šios organizacijos? 

Mokyklos metu nepriklausiau jokiai organizacijai; dar besimokydama dirbau modeliu ir turėjau visai kitus prioritetus, kitokia savo gyvenimo viziją. Manau, tai savotiškai prisidėjo prie mano sprendimo studijuojant universitete būtinai priklausyti kuriai nors organizacijai. Dar iki stojant žinojau apie TSPMI studentų mokslinę draugiją ir žinojau, kad norėčiau jai priklausyti. Turbūt čia mane pirmiausiai suviliojo draugijos pavadinime esantis žodis „mokslinė“. Pagalvojau, kad SMD galėtų būti puikus būdas įgauti daugiau patirties, prisidėti prie įdomių mokslinių darbų, geriau susipažinti su dėstytojais, mačiau tai ir kaip erdvę generuoti ir įgyvendinti savo idėjas. O po pirmojo, draugiją pristatančio susitikimo, abejonės neliko, nes supratau, kad draugija vienyje tuos, kuriuos nuoširdžiai džiugina įgyti daugiau žinių ir kuriems įdomu veikti daugiau nei reikalauja studijos. Dabar labai džiaugiuosi savo sprendimu, ne tik dėl žmonių, kuriuos per ten susipažinau, bet ir dėl to, kaip smagu matyti vėl klestinčią draugiją ir žinoti, kad prie to galiu prisidėti pati.

Esi dirbusi vienoje iš populiarių Vilniaus kavinių. Kuo Tave patraukė baristos darbas? 

Kažkaip specialiai barista tapti niekada neplanavau, tiesą pasakius, baristos darbą netikėtai išbandžiau dar kiek anksčiau, per savo gap year, gyvenant Maltoje. Tuo metu darbas pasirodė smagus, nes esu komunikabilus ir energingas žmogus. Todėl pagalvojau, kad galėčiau šitą veiklą tęsti ir grįžus į Lietuvą. Ir nesigailiu, kad teko šią profesiją išbandyti. Dirbant Taste map sužinojau daug dalykų apie kavamedžių auginimą, kavos pupelės kelią iki kliento puodelio, išmokau atskirti gerą ir kokybišką kavą. Supratau, kad kava turi visokių niuansų ir subtilybių, apie kurias nė nebūčiau pagalvojus. Ir, žinoma, tarp geros komandos narių galėjau augti kaip asmenybė. Visada darbą ten atsimenu su šiltais jausmais.

Ką rekomenduotum pamatyti, paskaityti ar išbandyti institutui ir jo bendruomenei? 

Geras klausimas, kadangi į jį atsakau gan įtempto (visaprasmiškai) laikotarpio metu. Ne už kalnų rašto darbų pridavimas, sesija.. Su drauge kalbėjomės kaip smagu po Vilnių vaikščioti kaip turistui, tad noriu parekomenduoti, o gal labiau pasiūlyti, išeiti pasivaikščioti ir tiesiog pabūti su savo mintimis, pasigrožėti architektūra, vaizdais aplink. Per visus 22 savo gyvenimo metus Vilniuj vis dar gebu čia atrasti ir pamatyti ką nors naujo, vis įsimyliu savo miestą iš naujo, tad linkiu to ir kitiems.

Skaitiniui norėčiau pasiūlyti Platono „Faidrą“. Šitą dialogą man padovanojo gimtadienio proga labai svarbus žmogus ir tai tapo vienu gražiausiu skaitytų kūrinių. „Faidras“ nėra apie tiesiog meilę, ten persipina ir kalbos meno svarba. Dialoge aprašoma philia (turbūt arčiausias vertinys, bet ir tai nepasakantis tiek, kiek reikia, būtų draugystė). Iš esmės, ten nagrinėjamos temos taip gražiai jungiasi, jog jautiesi, kad klausai dialogo šalia savęs ir esi jo dalyvis, o ne tiesiog skaitantysis. Ten susipina daug Platono filosofijos niuansų, dialogas labai spalvingas, pilnas gražių analogijų, iš pradžių gal net kiek erzinantis, provokuojantis pamąstyti, bet labai įtraukiantis. „Faidras“ daugeliui turbūt skaitytųsi kaip meistriškai parašytas grožinės literatūros kūrinys, bet aš siūlyčiau jį skaitant susikaupti, pagalvoti ir įsigilinti.

O dėl rekomendacijos ką nors išbandyti.. Norėčiau pasiūlyti jogą. Tai yra vienas iš geriausių būdų save išjudinti, palaikyti savo lankstumą ir stiprinti savo kūną. Joga reikalauja pastangų, reikalauja valios, iš esmės tai puikus būdas duoti iššūkį tiek savo kūnui, tiek ir protui.

Kokie tavo planai ilgesnėje perspektyvoje? Kokia veiklos sritis tau patraukliausia?  

Nesu žmogus, kuris mėgtų kurti griežtus planus keliems metams į priekį, nes gyvenimas nenuspėjamas ir kartais gali išsirutulioti geriau nei buvo planuota. Bet manau, kad gyvenime yra svarbu išsikelti tikslus ir jų siekti. Dabar labiausiai esu susikoncentravusi mėgautis bakalauro studijomis, noriu iš jų semtis kuo daugiau žinių ir patirties. Tačiau per šiuos du studijų metus supratau, kad tikrai myliu filosofiją. Net truputį juokingai skamba – myliu meilę išminčiai. Bet tai tiesa, myliu žinias ir manau, kad filosofijos disciplina yra integrali norint tobulėti ir norint lavinti savo mąstymą. Todėl tikiuosi, kad filosofija ir toliau mane lydės gyvenimo kelyje, norėčiau su ja sieti tolesnes savo studijas. Gal net kada nors padėstyti būtų įdomi patirtis. O kita veiklos sritis, kuri man yra absoliučiai viena svarbiausių – Lietuvos švietimas. Labai nemėgau mokyklos, gal kiek negerai man čia viešai tai atskleist, bet nemėgau lankyti pamokų. Iš esmės, nemačiau mokyklos kaip vietos, kuri iš tiesų skatintų mąstymą ir parodytų, kodėl tikrai svarbu išsilavinimas. Visada atrodė, kad ten svarbiausia tiesiog išmokti daryti užduotis pagal kažkokį šabloną, visada sakyti „teisingus“ atsakymus ir tada dar gauti įvertinimus ar kokios nors mokytojos moralizavimus. Ir jau ilgą laiką svajoju vienu ar kitu būdu ateityje prisidėti prie Lietuvos švietimo pokyčio į geresnę pusę visomis prasmėmis. Stengiuosi sekti kokie pokyčiai vyksta ir šiuo metu ties mūsų šalies edukacija, kad galėčiau kuo labiau gilintis į situaciją ir geriau suprasčiau ko dar trūksta, ką galima daryti kitaip, nes vietos tobulėjimui visada yra. Manau, viešosios politikos analizės kursas yra dar viena priežastis, kodėl manyje tas noras dirbti su švietimu atgijo.

Ką norėtum palinkėti VU TSPMI bendruomenei 30-ojo gimtadienio proga? 

Labai norėčiau palinkėti neprarasti žingeidumo, smalsumo ir ambicijos siekti, tobulėti. Taip pat, linkiu TSPMI bendruomenei ir toliau rodyti kaip iš tiesų tas bendruomeniškumas svarbu, kaip turi atrodyti akademinė aplinka.