Koks buvo Jūsų kelias į VU TSPMI? Kodėl bakalauro studijas pasirinkote studijuoti politikos mokslus?

Susidomėjimas politikos mokslais kilo dėl keletos priežasčių. Visų pirma, mokykloje turėjau nuostabius istorijos mokytojus (tame tarpe Karolio Aleksos, kito VU TSPMI Alumni, mama), kurie ne tik sudomino istorijos mokslu, bet ir padėjo surasti paraleles tarp istorijos ir šiuolaikinio politinio bei pilietinio gyvenimo. Be to, dalyvavau mokyklos savivaldoje, buvau išrinktas atstovauti Vilkaviškio rajoną trečiajame Lietuvos mokinių parlamente (LMP). Taip pat, gana anksti pradėjau domėtis politika, visuomeniniu gyvenimu bei valstybės valdymu, todėl politikos mokslai buvo viena iš šakų kurioje norėjau studijuoti bei su ja sieti profesinę veiklą. Geri brandos egzaminų rezultatai taip pat prisidėjo prie to, jog pirmu numeriu rinkausi TSPMI.

Kas labiausiai įsiminė ar paliko didžiausią įspūdį iš studijų institute? Ar Jūsų manymu institutas pasikeitė nuo Jūsų studijų laikų? Jei taip, kuo?

TSPMI, visų pirmiausia, visada asocijuojasi su žmonėmis ir bendruomene. Iki šiol artimiausi bičiuliai yra tie kuriuos sutikau TSPMI aplinkoje.

Per ketverius studijų metus, kiekvieną pavasarį suburdavome PoDi band‘ą, kuris dar ir dabar yra vienas ryškiausių prisiminimų studijų metu – nuo nesurepetuoto pasirodymo su tuometiniu TSPMI studentu Marijonu M., iki legendinio PoDi Lofte 2011aisiais.

TSPMI taip pat buvo pirma mano darbovietė (tuometinis MTVR skyrius), kurios dėka galėjau dirbti su nuostabiais žmonėmis, bei kaupti patirtį komunikacijos, rinkodaros, ir renginių organizavimo srityse.

Analitiniai įgūdžiai, mokslo pagrindai, bei kritinis mąstymas, kuriuos TSPMI programa padėjo suformuoti, leido puikiai integruotis studijose užsienyje ar tarptautiniame darbe.

Neabejoju, jog Institutas keitėsi per tą dešimtmetį. Mano nuomone jis tapo dar daugiau svarbus ir matomas viešoje erdvėje. Tai įvyko dėl nuoseklaus TSPMI dėstytojų, ekspertų, bei alumni darbo, kurie aktyviai dalyvauja politiniame gyvenime – tiek komentuojant, tiriant ar aiškinant, tiek tiesiogiai dalyvaujant jame. Manau kad tai puikus TSPMI augimo, lyderystės ir ekspertizės atspindys.

Pastaraisiais metais Jūsų darbo patirtys glaudžiai susijusios su dronais. Kaip kilo susidomėjimas bepiločiais orlaiviais? Ar galima įžvelgti sąsajas tarp dronų ir politikos?

Magistro studijų Vidurio Europos universitete metu, socialinių judėjimų kurso dėstytojas vieną dieną man parašė žinutę, kviesdamas prisijungti prie tiriamojo darbo apie protestų dydį. Jį sudomino galimybė panaudoti dronus apskaičiuojant protesto, piketo, ar eitynių dydį, nes didžioji žiniasklaida ar valstybės institucijos naudojo metodologijas išvystytas dar aštuntajame dešimtmetyje. Kadangi projektas man labai patiko ir ties tyrimu bei duomenų su dronu rinkimu praleidau didžiąją laisvo laiko dalį Budapešte (kaip žinia, ten protestų 2014-2015 būta nemažai), tai natūraliai tapo viena iš mano specializacijų magistro studijų metu.

Dronai ir politika turi daug dimensijų ir sąsajų. Tai, visų pirma, dronų (technologijos) reguliavimas ir integravimas į oro erdvę, kuris yra sparčiai besiplėtojanti sritis aviacijoje. Dronų panaudojimas turi nemažą ekonominę bei socialinę įtaką aplinkosaugai, sveikatai, susisiekimui, infrastruktūrai, rizikos valdymui, darbo automatizavimui ir panašioms sritims, o tai gana glaudžiai susiję su politika, reguliavimu bei valdymu. Be abejo, dronų panaudojimas kariniais tikslais ir iš to kylantys žmogaus ir tarptautinės teisės pažeidimai bei kariuomenės transformavimo klausimai yra vienas sąlyčio taškų. Mano jau anksčiau minėtas dronų naudojimas realiam/objektyviam socialinių judėjimų ar kitų politinio pobūdžio renginių dydžio apskaičiavimui turi glaudų ryšį su protesto politine galia. Na, ir vis daugiau politikų dėmesio (ypač Amerikoje) susilaukia dronų technologijos kilmės klausimai, ypač dėl Kinijos dominavimo šioje technologinėje srityje, kas šiai sąsajai suteikia tarptautinės politikos bei tarptautinės prekybos atspalvį. Neabejoju kad yra ir daugiau sąsajų, bet pataupysiu skaitytojų brangų laiką.

Iš pradžių dirbote didžiausioje pasaulyje dronų gamintojų firmoje „DJI“, kiek vėliau įsidarbinote UNICEF konsultantu ir išvykote į Malavį, kur rūpinotės humanitarinės pagalbos teikimu šios šalies gyventojams. Galbūt galėtumėte plačiau papasakoti apie šią patirtį? Ką ji suteikė Jums?

Dažnai prisimenu tą dėstytojo žinutę prisijungti prie tyrimo komandos, ir galvoju, jog daugeliu aspektų tai buvo lemiantis karjeros momentas, kuris padėjo pažinti šią technologiją, suteikė šansą prisidėti prie kelių mokslinių tyrimų ir straipsnių, bei atvėrė galimybes dirbti tarptautinėje ir humanitarinėje aplinkoje.

Keleri metai DJI davė svarbią privataus sektoriaus patirtį, bei leido dirbti su įdomiais viešo saugumo, ugniagesių, paieškų ir pagalbos (search and rescue), bei akademinio sektoriaus klientais visoje Europoje, su kuriais sukūrėme ne vieną įdomų ir vertingą projektą, prisidėjusį prie saugesnės aplinkos.

Darbą UNICEF ir patirtį Malavyje vertinu kaip vieną svarbiausių gyvenime patirčių. Profesine prasme metai Malavyje leido iš arti pamatyti vystomojo bendradarbiavimo virtuvę, humanitarinės pagalbos mechanizmą (buvau dislokuotas į ciklono Idai paveiktą pietų Malavį), bei inovacijų pritaikymą besiformuojančių rinkų kontekste. Patirtis padėjo daug geriau suvokti globalaus skurdo, klimato kaitos, stichinių nelaimių, sveikatos ir švietimo sistemos valdymo pasekmes (ir dažnai priežastis), bei tai išgyventi realiu laiku ir toje vietoje. Galiausiai, darbas „ant žemės“ padėjo patikrinti kai kurių teorijų (ne)tvirtumą. Malavio žmonių gerumas ir nuoširdumas leido susipažinti su nuostabia šalies kultūra ir gamta. Žinant kiek sunkumų ir nelygybės išgyvena paprastas Malavio gyventojas, ir suvokiant kokie privilegijuoti esame mes, būnant ten vertybių ir prioritetų skalė stipriai persikalibravo.

Kuo užsiimate laisvu laiku? Galbūt turite kokių nors laisvalaikio pomėgių?

Kartu su mano sužadėtine Juste (kuri beje irgi yra TSPMI alumnė), stengiamės ištrūkti iš miesto pasivaikščiojimui gamtoje, lėktuvų stebėjimui, vynuogynų lankymui. Stengiuosi bent keletą kartų per savaitę sportuoti; leidžiant aplinkybėms, ypatingai mėgstu žaisti krepšinį. Pandemijos metu pradėjau vis daugiau vaikščioti, besiklausant mėgiamo podkasto ar audio knygos. Be abejo, nepraleidžiu progos pažiūrėti gero serialo ar dokumentikos.

Gal norėtumėte ką nors palinkėti VU TSPMI bendruomenei?

Prisimenant mano istoriją Budapešte, norėčiau palinkėti, jog kuo daugiau studentų sulauktų to dėstytojo laiško, kuris gal ir ne visiems, bet bent keletui padės atrasti profesinį kelią, suteiks motyvacijos domėtis tam tikra sritimi, ir atvers galimybes augti.