Kodėl pasirinkai studijas VU TSPMI? Kokie dalykai studijose tau labiausiai patinka?

Dar būnant mokykloje neturėjau aiškios krypties, kur norėčiau gilinti savo žinias, todėl svarsčiau įvairias studijų programas. Tačiau turėjau draugų ir pažįstamų, studijavusių institute ir raginusių įsilieti į šią bendruomenę, be to, ši vieta buvo išgirta kaip viena geriausių vietų Lietuvoje gauti plataus spektro išsilavinimą. Kadangi kaip tik to ir norėjau, pasirinkau TSPMI ir dar nei karto nesigailėjau.

Kalbant apie dėstomus dalykus – tikrai kiekvienas savaip svarbus ir įdomus, institutas gali pasigirti profesionaliais dėstytojais ir kruopščiai parengtomis programomis. Tačiau visuomet jaučiau palankumą filosofijai, tad itin džiaugiausi šio dalyko paskaitomis bei seminarais, taip pat buvo labai įdomu Lietuvos politinės minties istorija, na, o paskutinį semestrą gilinausi į Lietuvos ir Europos tapatybės klausimus bei Pereinamojo laikotarpio teisingumą. Tačiu turiu prisipažinti, kad visų dalykų čia išvardinti nepavyks, bet esu labai dėkinga turėjusi galimybę juos mokytis– po kiekvieno pabaigto dalyko tikrai jaučiausi daug išmokusi.

Buvai išvykusi studijuoti į Austriją, kaip pasirinkai šią šalį? Kokie įsimintiniausi momentai iš studijų ten?

Austrijoje, galima sakyti, yra mano šaknys. Ten studijavo mano tėvai, ten gimė ir mano brolis, o mama atsiėmė magistro diplomą su septinto mėnesio pilvu, kuriame aš tuo metu buvau. Tad man augant jau Lietuvoje, Austrija visuomet būdavo prisiminta kaip antri namai, žiūrėdavau tėvų jaunystės nuotraukas toje gražioje šalyje, be to, ne kartą ten lankiausi, kadangi Austrijoje gyvena nemažai tėvų studijų draugų. Per vieną iš tokių apsilankymų apžiūrinėjant Vieną, būdama gal septyniolikos, užsukau į Vienos universitetą ir pasakiau sau, kad norėsiu čia sugrįžti studijuoti. Tą mintį palaikiau jau nuo pat studijų pradžios, tad tik atsiradus galimybei ilgai nesvarsčiau ir užpildžiau prašymą.

Tačiau pandemija truputį apkarpė mano mainų galimybių sparnus, nes po kelių savaičių studijų Austrijoje buvo paskelbtas karantinas, todėl beveik visą laiką studijos vyko nuotoliniu būdu. Vis dėlto, teko ir pakeliauti, ir kalnų, ir rūmų pamatyti, o mokytis galėjau eiti į gražiausias Vienos bibliotekas. Gyvendama ir studijuodama užsienyje išmokau ne tik studijų dalykų. Manau, kad Erasmus+ patirties grožis slypi visumoje – paragauji, ką reiškia gyventi mieste, kurio kalbos nemoki ir gatvių nepažįsti, bet po truputį pratiniesi prie naujos realybės, surandi draugų, atvykusių iš skirtingų pasaulio kampelių ir nustembi, kiek daug bendro turite. Ši patirtis tikrai užaugina.

Kaip nusprendei prisijungti prie Šv. Tomo Moro Klubo? 

Atėjusi į universitetą žinojau, kad norėsiu prisijungti prie kurios nors iš studentų organizacijų. Per organizacijų pristatymus būtent šis Klubas mane patraukė jame esančių žmonių šiluma ir Klubo skleidžiamomis vertybėmis. Be to, Klubas yra susipynęs su Ateitininkų organizacija, kurios veikloje teko ne kartą dalyvauti, todėl nesijaučiau ten svetima, o atėjusi atradau, kad ten esantys žmonės dalinasi krikščioniškomis vertybėmis, bet tuo pat metu neapsiriboja vien savo ratu, akcentuojasi ten, kur mums, kaip būsimiems politologams, yra svarbu būti ir parodyti savo poziciją. Manau, kad šios organizacijos stiprybė ir išskirtinumas ir slypi gebėjime aprėpti ir puoselėti ir akademinius, ir dvasinius aspektus. O studentui, dedančiam pamatus savo gyvenimui, tai labai svarbu. Pirmasis renginys, kuriame sudalyvavau buvo, berods, seminaras su Alvydu Jokubaičiu, kuris yra Klubo akademinis globėjas. Paskui sekė vakarienė. Kai susipažinau su veikla ir tais, kurie ją vykdo, nusprendžiau pasilikti ir prisidėti prie Klubo, nes mačiau, kad tai labai prasminga.

Kokie pagrindiniai tavo tikslai ir planai pirmininkaujant Šv. Tomo Moro klubui šiemet?

Man svarbu, kad vyktų procesas tiek organizacijos viduje, tiek išorėje. Kiekvienais metais išskėstomis rankomis laukiame naujų prisijungiančių narių, kurie galėtų tęsti Klubo veiklą vykstant natūraliai rotacijai, tad vienas iš tikslų būtų pritraukti naujokų. Klubo viduje susitinkame kaip studentai, kurie dalinasi ne tik draugyste, bet ir bendrais interesais, kartu diskutuojame, skaitome ir analizuojame tekstus, keliaujame. Norėtųsi tai tęsti ir puoselėti, kad Klubas būtų ne tik studentų organizacija, bet stiprus išsilavinusių žmonių ratas, puoselėjantis krikščioniškas vertybes, kurie ir vėliau baigę studijas galėtų perduoti savo patirtį jaunesnėms kartoms.

Na, o akcentuojantis į išorę kiekvienais metais stengiamės surengti atviras diskusijas ar paskaitas susijusiomis su nūdienos aktualijomis ir prisidėti prie universiteto renginių. Taip pat vienas iš tikslų būtų bendradarbiauti su kitomis instituto organizacijomis ir sugalvoti veiklų kartu, šitaip ne konkuruojant tarpusavyje, o įtraukiant naujų veidų ir praturtinant vieni kitus.

Ką norėtum palinkėti VU TSPMI bendruomenei?

VU TSPMI viena iš didžiausių stiprybių yra būtent instituto žmonės. Būnant šioje aplinkoje esi apsuptas labai inteligentiškų ir išsilavinusių žmonių, kas padeda tau skleistis kaip asmenybei. Linkiu TSPMI to nepamesti – akcentuotis į asmenybės, sukurti šiltą aplinką, savo pavyzdžiu parodyti, kaip svarbu mokytis ir stengtis tiek dėl pasaulio, tiek dėl savo šalies. Tai galioja kiekvienam, esančiam institute – tiek dėstytojams, tiek administracijai, tiek kiekvienam studentui. Svarbu nepamiršti, kad iš kiekvieno čia esančio gali išaugti kažkas labai svarbaus, o TSPMI savo statusą irgi užsitarnavo tikrai ne vieno, o visų čia esančių žmonių dėka.