VU TSPMI baigėte politikos mokslų bakalauro programą. Kodėl rinkotės studijas institute? Kaip studijos VU TSPMI prisidėjo prie tolesnės jūsų karjeros?

Tiesą sakant, dabar net nelabai ir prisimenu, kodėl pasirinkimas buvo būtent toks. Pamenu tik tiek, kad labai nustebau supratusi, kad įstojau į VU TSPMI, nes tuo metu, kai pildžiau stojimo dokumentus dar nežinodama savo egzaminų rezultatų, tai atrodė kaip misija neįmanoma – konkursinis balas stojantiesiems į Institutą tais metais buvo labai aukštas.

Tikslieji mokslai visada buvo mano sritis, tad iš pradžių jaučiausi ne visai savo vietoje. Bet dažnai taip nutinka, kad tik pažiūrėjęs atgal supranti, kad viskas susidėliojo taip, kaip reikėjo. Magistro studijoms į Japoniją išvažiavau būtent todėl, kad studijavau politikos mokslus taip, kaip buvo dėstoma TSPMI. Atsimenu, paraiškoje parašiau, kad kiekviena šalis ar regionas turi savo politikos mokslų tradicijas, ir norėčiau Japonijoje pažinti jų tyrimų metodus, ir parodyti, ką moku pati. Tada, vos tik pabaigus bakalauro studijas, tai buvo gana lengvai parašyti žodžiai, bet kaip tik taip viskas ir buvo studijų Japonijoje metu. Politikos mokslai Japonijos universitetuose yra teisės fakultete dėstoma disciplina arba vadinamosios area studies – regiono studijos. Tikrai manau, kad VU TSPMI gavau pagrindus, kurie padėjo nepasiklysti tolimesnėse studijose.

Magistro studijas baigėte Keio Universitete, Japonijoje. Kodėl savo magistro studijoms pasirinkote būtent šią šalį?

Nebuvau iš tų, kurie dar mokykloje žiūrėjo anime ar mokėsi japonų kalbos, žavėdamiesi tolima ir nepažinta šalimi Japonija. Kai pamačiau kvietimą teikti paraiškas studijoms Japonijoje, pagalvojau, kad tai puiki galimybė tęsti studijas politikos mokslų srityje su konkrečia regiono ar šalies specializacija. Be abejo, tuomet Japonija skambėjo labai egzotiškai, norėjosi pažiūrėti, koks gyvenimas ten toli, bet mąsčiau apie šalį daugiau kaip studijų objektą (tik vėliau viskas pasisuko Kinijos link). Nors dar ir šiandien turime tą bėdą, kai baigiau bakalauro studijas, mes Lietuvoje išties buvome susikoncentravę daugiausiai ties ES ir NATO, gal dar ir posovietinėmis šalimis. Galbūt nelabai ir turėjome galimybę žiūrėti toliau, ypač tuo metu. Pabaigus bakalauro studijas labai norėjosi peržengti tas sienas ir sužinoti, o kaip ten viskas toliau nuo mūsų.

Azijoje gyvenate jau daugiau nei 12 metų, šiuo metu dirbate Tarptautiniame Japonijos universitete (International University of Japan), kuriame dėstote lyginamosios politikos, Kinijos užsienio politikos ir tarptautinių santykių Eurazijoje kursus. Kaip atrodo dėstytojo darbas Japonijoje? Ar mokymosi procesai Azijoje smarkiai skiriasi nuo to, kaip studentai mokosi Lietuvoje?

Į šį klausimą galiu atsakyti tik labai subjektyviai. Mano patirtis nėra tipinė universiteto dėstytojo Japonijoje patirtis, nes International University of Japan yra labai netipinė aukštojo mokslo institucija. Jau vien tai, kad darbinė kalba yra anglų kalba, o ne japonų, daug pasako, ypač tiems, kurie daugiau susidūrę su Japonija. Be to, turime tik magistrantūros programas. Nemažai studentų yra iš užsienio – universitetas prisistato kaip vieta, „kur susirenka pasaulis,” ir išties auditorijoje toks jausmas. Vien šiais metais studijas baigė studentai iš 43 šalių. Iki šiol esu vadovavusi magistro darbams studentų iš Indijos, Indonezijos, Kazachstano, Mozambiko, Nepalo, Pakistano, Pietų Afrikos Respublikos, San Tomės ir Principės, Uzbekistano ir Vietnamo, šiuo metu dirbu su dviem studentais – iš Burkina Faso ir Fidžio. Tai labai netipinė aplinka Japonijos universitete.

Mokymasis, ko gero, labai smarkiai priklauso ir nuo studentų, ir nuo dėstytojo. Nemaža dalis studentų atvykę studijuoti su tarptautinių organizacijų ar Japonijos vyriausybės skirtomis stipendijomis, neretai – valstybės tarnautojai. Greta to, kad jie jau magistrantūros studentai, jie neretai sukaupę ir nemažai profesinės patirties, jie turi ką pasakyti auditorijoje. Todėl mano paskaitos dažniausiai interaktyvios, aš kalbu daug, bet daug tikiuosi ir iš studentų. Manau, kitame universitete mano paskaitos būtų tikrai kitokios.

Bet jei kalbame apie Aziją, taip, studentų iš Azijos šalių mokymasis yra visiškai kitoks. Bet noriu pabrėžti, kad Azijos šalys irgi nepaprastai skirtingos.

Nors gyvenate ir dirbate Japonijoje, jūsų tyrimų kryptys – Kinijos užsienio politika ir Kinijos politinė sistema, aktyviai nagrinėjate Kinijos valstybės pajėgumo stiprinimo ir Kinijos tiesioginių užsienio investicijų politiką. Kaip Kinija atsirado jūsų interesų lauke? Kodėl tyrimai apie Kiniją yra aktualūs ir kodėl jums Kinijos užsienio politika yra įdomi?

Tai irgi buvo savotiškas atsitiktinumas, dar vienas kartas, kai pažiūrėjęs atgal vėliau nustembi, kaip viskas susiklosto. Po pirmųjų studijų metų Japonijoje išvažiavau pakeliauti po Indiją. Kelionės pabaigoje nuvažiavau iki Daramšala (Dharamsala). Tai miestelis šiaurės Indijoje, daugiausiai egzode gyvenančių tibetiečių namai. Jau keliavau viena, tad turėjau daugiau laiko pakalbėti su vietiniais. Atsimenu, mokiausi kažkur gaminti tibetietiškus virtinius momo ir virėjas pasakojo, kad dėl autoritarinio režimo Kinijoje politikos jis negali net laiško namo parašyti. Vėliau kažkas pakvietė vakare pažiūrėti filmo apie tibetiečių kelionę pėsčiomis per Himalajus iš Kinijos į Indiją. Tuomet man visa tai buvo labai nauja, o ir Kinija dar buvo tokia nepažįstama ir nauja. Kai tau dvidešimt-kažkeli, tokios patirtys palieka didžiulį įspūdį, priimi tai gal net kiek asmeniškai. Pamenu iš to filmo vaikus raudonais žandais – tokie jie laksto ir Indijoje, kai kurie netekę galūnių dėl nušalimo kelionėje. Grįžusi atgal į Japoniją kaip tik ruošiau dokumentus stoti į magistrantūros programą, ir taip jau atsitiko, kad mano pasiūlytas tyrimas magistrantūros studijoms buvo apie žmogaus teises, Tibetą, Kiniją ir pan. Niekada prie šios temos nebegrįžau, bet man pasisekė ir tokiu būdu patekau pas profesorių, kuris specializuojasi Kinijos politikos studijose. Taip ir prasidėjo mano istorija su Kinija.

Kinija yra nepaprastai įdomi šalis, taip pat ir kaip tyrimų objektas, jos neįmanoma suprasti vadovaujantis mums įprasta logika ir Vakarų valstybių patirtimi. Kinija jau yra vienas iš pasaulio centrų ir mums labai reikia gebėti ją suprasti. O Kinijos užsienio politikos neįmanoma perprasti nežinant, kas vyksta šalies viduje.

 Gavusi Mariaus Jakulio Jason (MJJ) fondo stipendiją grįžtate į Lietuvą. Kuriam laikui planuojate pasilikti Lietuvoje? Kokius tikslus sieksite čia įgyvendinti?

Nuo rugsėjo KTU SHMMF pradedu veiklą kaip „visiting” dėstytoja, esame numatę bendradarbiavimą tiek švietimo, tiek tyrimų srityse. Universitete Japonijoje dirbsiu kaip ir anksčiau. MJJ grantas šia prasme suteikia puikią galimybę plėtoti bendradarbiavimo projektus tarp Lietuvos ir Japonijos universitetų. Neturint asmeninių kontaktų, tai yra palyginti sunku. Labai tikiuosi, kad tai nebus poros metų, bet gerokai ilgesnio bendradarbiavimo tarp dviejų šalių pradžia.

Labai norėtųsi pas mus inicijuoti platesnę diskusiją apie tai, kas vyksta pasaulyje. Neabejoju, kad daug kas pasikeitę nuo to laiko, kai baigiau bakalauro studijas VU TSPMI – mes tikrai jau galime sau leisti galvoti plačiau nei vien tik Europos Sąjunga ar NATO. Ir visgi, apie Kiniją ir Aziją Lietuvoje žinome palyginti mažai. Galbūt per stipru pasakyti, kad gyvename šiek tiek kitu laiku nei esamasis, bet nemanau, kad galime sau leisti ignoruoti pasaulyje vykstančius fundamentalius pokyčius.

Lietuva yra mano namai. Ir norėtųsi čia dirbti tol, kol galiu kažką duoti ir jei galiu tęsti savo darbą. MJJ fondo stipendija šia prasme yra labai svarbus paskatinimas, nes tai yra tarsi pasakymas, kad tai, ką žinau, yra svarbu ir čia, pas mus Lietuvoje.

Ką galėtumėte patarti tiems, kurie vis dar neapsisprendžia ar nori studijuoti politikos mokslus?

Patarimas būtų toks pats, kaip ir svarstant bet kurią kitą profesiją – pagalvok, ką nori veikti baigęs universitetą, o tada apsvarstyk, kaip politikos mokslų studijos Tau padės tai daryti.