Viktorija, nuo pat studijų VU TSPMI pradžios esi aktyvi bendruomenės narė. Kaip išsirinkai studijas institute? Kas tave paskatino tapti VU TSPMI dalimi?

Nuo pat paauglystės įsitraukdavau į įvairias visuomenines ir bendruomenės veiklas. Tai mokinių taryba, tai kokie konkursai. Norėjau būti visur ir padėti šalia savęs esantiems. Toks buvimas ir veikla skatino domėtis politika. Pastebėjau, kad vis dažniau domiuosi, kas vyksta valstybėje ir pasaulyje.

Ieškojau, ką galėčiau su tuo domėjimusi nuveikti. Atradau VU TSPMI vykdomą Politikos mokslų programą ir pradėjau svarstyti galimybę čia studijuoti. Tuomet istorijos mokytoja pasiūlė dalyvauti korporacijos Republica rengiamoje Neakivaizdinėje jaunųjų politologų mokykloje. Užpildžius anketą gavau kvietimą prisijungti, o taip pat ir susipažinti su institutu iš arčiau. Politikos mokslus jau tada mačiau kaip programą, kurioje norėčiau studijuoti.

Lemiamu momentu tapo 2014 m. prasidėjęs Ukrainos karas. Tuomet kiekvienas mano rytas prasidėdavo nuo naujienų apie tai, kas pernakt įvyko Ukrainoje. Jomis dalindavausi su tėvais ir aplinkiniais. Pati vis labiau norėjau suprasti, kodėl karas tampa nauja realybe, o VU TSPMI mačiau, kaip vietą, galinčią padėti patenkinti tą kylantį smalsumą.

Aplinkybės gal nebuvo man labai palankios, buvo nemaža tikimybė, kad studijuosiu kitame Lietuvos universitete, bet reikėtų dėkoti dabartiniam VU TSPMI doktorantui ir darbuotojui Dominykui Kaminskui, kuris būdamas kuratoriumi ėmė drąsinti ir pasakoti apie galimybes susimokėti už studijas. Gavus pakankamai informacijos, pasirašiau sutartį ir šešerius metus praleidau instituto auditorijose. Tiesa, už studijas mokėti taip ir neteko. 🙂

Papasakok apie savo studijas daugiau – kas labiausiai patiko, įsiminė? Kodėl magistrantūroje pasirinkai Tarptautinių santykių ir diplomatijos programą?

Gal kiek nustebinsiu, bet labiausiai įsiminė tas nemokėjimas mokytis, kurį išgyvenau pirmame kurse. Atrodo, kad jeigu galėčiau, tikrai pakartočiau pirmus metus institute, tik šįkart jau mokėdama studijuoti.

Institute labiausiai vertinau ir tebevertinu dėstytojų bei administracijos atvirumą. Čia nėra hierarchijos. Studentas laikomas lygiaverčiu diskusijos dalyviu. Svarbu remtis argumentais, o ne emocijomis. Esu dėkinga visiems čia sutiktiems akademikams už tą meilę mokslui, kurią šiandien nešuosi su savimi. Apskritai, labiausiai patiko tai, kad galėjau būti savimi ir ieškoti savęs. Institutas leido kurti – save, Lietuvą ir pasaulį.

Magistrantūros studijų programą, tiesą pasakius, išsirinkau paskutinę minutę. Savo sąraše turėjau dvi programas – Rytų Europos ir Rusijos studijas bei Tarptautinius santykius ir diplomatiją. Abi programos suteikė lauką, kuriame galėjau išsamiau nagrinėti mane dominusį Ukrainos karo klausimą. Paskutinėmis minutėmis pirmoje vietoje palikau Tarptautinių santykių magistrą suvokusi, kad instituto lankstumas leidžia man susidaryti individualų studijų planą bei studijuoti Rytų Europos ir Rusijos studijų programos dalykus. Tą ir padariau. Gal čia laikas ir vieta atsiprašyti magistrantūros dėstytojų, kad visi mano rašto darbai buvo apie Ukrainą? 🙂

Šiuo metu esi VU TSPMI Alumni draugijos pirmininkė. Ką veikia Alumni draugija? Kokie yra artimiausi draugijos planai?

Pagrindiniai draugijos veiklos tikslai – palaikyti alumnų tarpusavio ryšius bei išlaikyti alumnų ryšį su institutu. Padėti jį kurti ir puoselėti tiek studijų kokybės palaikymo prasme, tiek užtikrinant pagalbą studentams ruošiantis jų profesiniam keliui.

Labai džiaugiuosi, kad mes turime platformą, kuri leidžia susipažinti su labai skirtingų kartų VU TSPMI žmonėmis. To, turbūt, negalėtume padaryti be draugijos. Vien per paskutinius kelis mėnesius teko pabendrauti su skirtingų laidų atstovais – mūsų studijų laikotarpius skiria dešimtmetis ir daugiau, todėl be draugijos nebūčiau jų pažinusi.

Artimiausiu metu Draugija pasiūlys dvi tradicines iniciatyvas bendruomenei. Pirma, kviečiame teikti paraiškas Alumni stipendijai gauti. Teikdami stipendiją tikimės paskatinti VU TSPMI studentus siekti aukščiausio lygio akademinių rezultatų ir tapti įkvepiančiais lyderiais savo bendruomenėje. Taip pat įgyvendinsime mentorystės programą, kuri visuomet suteikia abipusę naudą – tiek studentui, tiek mentoriui. Todėl kviečiu sekti naujienas.

Esi aktyviai įsitraukusi į visuomeninę veiklą – prisidėjai prie „Žinau ką renku“ iniciatyvos, dalyvauji LiJOT veikloje bei prisidedi prie kitų pilietinių iniciatyvų. Kaip radai kelią į šias veiklas? Kuo jos buvo naudingos tuomet ir žvelgiant iš šiandienos perspektyvos?

Kartais juokauju, kad atsidurdama vienoje ar kitoje veikloje, tiesiog buvau tinkamu laiku, tinkamoje vietoje ir tarp tinkamų žmonių. Beje, dažnai tai buvo VU TSPMI žmonės. O jeigu rimtai, tai prisidėti prie visuomeninių veiklų skatino noras, kaip minėjau anksčiau, padėti esančiam šalia bei siekis dirbti Vardan Tos. Tai galėjau padaryti jūsų išvardytose organizacijose bei iniciatyvose.

Visose šiose veiklose, visų pirma, galėjau pritaikyti savo žinias praktikoje. Jose neišvengiamai buvo politikos elementas. Tad teoriją nešdavausi į praktines veiklas. Tai padėdavo numatyti rizikas ar tiesiog paruošti kokybišką dokumentą, kuriuo kreipdavomės į valstybės vadovus.

Kuo tai pavirto? Patirtimi, kuri praverčia darbo rinkoje. Prisijungdamas prie nevyriausybinio sektoriaus ir aktyviai jame veikdamas susipažįsti tiek su teisės aktais, tiek išmoksti kanceliarinę kalbą, o tai labai pravertė dirbant Seime ir Energetikos ministerijoje.

Be to, šias veiklas vertinu dėl žmonių, kurie mane supo. Čia susiradau draugų visam gyvenimui. Ir aš žinau, kad jie visada viską daro “iš jausmo”. Tokie jau mes. 🙂

Kaip atrodo tavo įprasta darbo diena? Galbūt turi ritualų ar veiklų, kurios padeda motyvuoti save ar suspėti įveikti visus užsibrėžtus tikslus?

Neturiu įprastos darbo dienos. Mano darbe mažai rutinos, bet tai negąsdina, kadangi savo darbe kasdien galiu mokytis iš lyderių. Labai vertinu patirtis ir pasitikėjimą, kurio sulaukiu dirbdama viešųjų ryšių agentūroje “Publicum”.

Vis tik (jeigu tai galima vadinti ritualu) mano darbo diena prasideda nuo kavos puodelio ir kokio gero muzikos albumo. Jį “prasuku” kol ruošiuosi į darbą. Tada ir nuotaika geresnė, ir dirbasi geriau.

Esi didelė muzikos mėgėja. Kokias savo šiuo metu mėgstamas dainas rekomenduotum išgirsti VU TSPMI bendruomenei?

Turbūt tai pats sudėtingiausias klausimas, kurį galėjote užduoti. Todėl atsiprašau, kad išsiplėsiu, bet muzika toks jau reikalas – negaliu trumpai.

Dainų, kurias verta išgirsti, rastume be galo daug. Tik man norėtųsi rekomenduoti lietuvišką dainą. Kodėl? Nes kažkada lietuviškos muzikos klausytis buvo nemadinga. Bet lietuviška scena šiuo metu išgyvena visišką pakilimą ir čia labai labai daug geros bei kokybiškos muzikos. Jeigu reikėtų rekomenduoti atlikėjus, būtų paprasčiau. Sakyčiau, kad į savo grojaraščius įtraukite Golden Parazyth, Kazimiero Likšos albumus, grupes Abudu, jauti, kenhauzers, Deeper Upper, Colours of Bubbles, Gytį Ambrazevičių ir grupę, Luką Pilkauską, Gabrielę Vilkickytę. Jau ir dabar sąrašas netrumpas.

Grįžtant prie rekomenduojamos dainos. Labiausiai norėčiau, kad VU TSPMI bendruomenė pasiklausytų FC Baseball dainos “Gyvenimas”. Ten yra tokios nuostabios eilutės “Tegu jau prasideda, nieko nebijome, esam vaikai tėvų stačiusių pasakų rūmus išties… nieks juose negyvens, to nežino dar jie.” Man jos ne tik apie gyvenimą. Greičiausiai, Tautvydas Gaudėšius, kuris šitą dainą ir parašė, turėjo omeny visai kitus dalykus, bet man, kaip politikos mokslų alumnei, “Gyvenimas” yra ir apie kartų skirtumus, apie tam tikrą išsilaisvinimą iš to tėvų primesto sovietinio mąstymo. Apie McCartney ir Lennoną, apie tai, kad visi mes kartais verkiam. Gal per daug prasmių ieškau, bet, man atrodo, šita daina būtų geras tyrimo objektas. Tad gero visiems klausymo. 🙂