Bakalauro laipsnį įgijote ekonomikos ir verslo srityje. Kaip atsirado polinkis į politinę ekonomiką? Kas paskatino studijas tęsti TSPMI?

Mokykloje iki paskutinių mėnesių negalvojau, kad studijuosiu ekonomiką. Kadangi daugelis iš mano mokyklos tuo metu bandė stoti į Stokholmo ekonomikos mokyklą Rygoje, nusprendžiau pamėginti ir aš. Pavyko įstoti ir iškilo dilema, kadangi taip pat buvau įstojęs į TSPMI bakalaurą. Negalėjau apsispręsti, ką daryti toliau, todėl mečiau monetą. Moneta parodė, kad turėčiau likti Vilniuje, bet vis dėlto išvykau. Tačiau apskritai mane visada domino įvairūs socialiniai aspektai – tiek politiniai, tiek ekonominiai. Todėl pasirinkimas vėliau grįžti prie politikos mokslų buvo natūralus.

Kolegų dažnai esate vadinamas „akademiniu turistu“, dalyvavote keliasdešimtyje tarptautinių konferencijų, stažavotės Harvardo, Bristolio, Ciuricho ir kituose (net 12-je!) universitetų.  Kuri stažuotė įsiminė labiausiai? Kodėl?

Labiausiai įsiminė stažuotė Harvarde pagal Fulbright programą. Dėl galimybių bendrauti su savo srities mokslo lyderiais, ilgesnį laiką pabūti ir pajusti vieno geriausių pasaulio universitetų atmosferą.

Ką galėtumėte pasakyti apie politikos mokslų studijas TSPMI lygindamas jas su jūsų aplankytų geriausių pasaulio universitetų programomis? 

Mano nuomone, TSPMI turi labai gerą (ir gerėjančią), įvairiapusišką bakalauro studijų programą, kuri mažai kuo nusileidžia geriausių pasaulio universitetų programoms.

Esate gavęs geriausio dėstytojo,  jaunojo mokslininko apdovanojimus. Kokiomis nuostatomis vadovaujatės dėstyme ir moksliniuose tyrimuose?

Tiek dėstydamas, tiek atlikdamas tyrimus, kiek tai pavyksta, stengiuosi nuodugniai suprasti nagrinėjamus dalykus ir juos paprastai paaiškinti. Kalbant apie tyrimus, dar svarbu yra sugebėti pasakyti ką nors naujo.

Ar turite kriptovaliutos? Ką apie ją galvojate?

Neturiu. Kriptovaliutų (pvz., Bitcoin) pirkimas yra veikiau spekuliacija negu investicija. Jos nėra paremtos jokia fundamentalia verte – skirtingai nei, pavyzdžiui, akcijos, kurios suteikia teisę į įmonės gaunamą pelną. Tai nereiškia, kad Bitcoin kaina ateityje neaugs, bet ji lygiai taip pat gali kristi, ir net labai sparčiai. Jeigu ir pirkčiau kriptovaliutos, tai žvelgčiau į tai kaip į žaidimą, lošimą kazino ir skirčiau tam labai menką dalį savo turimų lėšų.

Akademinis darbas dažnai neturi nei aiškios pradžios nei pabaigos, ką rekomenduojate kolegoms studentams ir akademikas siekiantiems produktyvumo ir susikaupimo bei geros savijautos?

Tai tema, kuria pastaruoju metu nemažai domėjausi. Keli bendri patarimai, kurių bandau laikytis pats, nors ir ne visada pavyksta. Pirma, sugebėti pasakyti „ne“ pasiūlymams ir veiklai, kurie nepadeda siekti svarbiausių tikslų. Antra, reguliariai skirti laiko atlikti svarbiausią darbą, atsiribojus nuo įvairių išorinių dirgiklių (Facebook, e-mail ir pan.). Trečia, atkreipti dėmesį į savijautą, energiją, o ne tik laiką, kuris skiriamas darbui – geriau produktyviai pailsėjus dirbti tris valandas negu pervargus bandyti dirbti šešias. Ketvirta, išmokti mokytis (learning how to learn) – apie tai daug patarimų internete. Trumpas literatūros sąrašas ( 🙂 ) šiomis temomis: Loehr ir Schwartz knyga „The Power of Full Engagement“ ir Schwartzo TED kalba „The way we’re working isn’t working“, Cal Newport blogas ir knyga „Deep Work“, Scott Young blogas.